Jėgos sensorika

 

            Jėgos sensorika () apima išorinės erdvės objektų supratimą, tarp kurių yra ir žmogus, kiti gyvi ar statiški objektai. Taip pat šis aspektas nusako sugebėjimą įvertinti objekto reikšmingumą, jėgą, pavyzdžiui, žmogaus valios, ryžto, pramušamąsias savybes. Tai yra - kiek stipriai ar silpnai žmogus savo veiksmais gali įtakoti tam tikrą objektą. Taipogi, per šį aspektą žmogus supranta judėjimą, pokyčius erdvėje.  reikalinga žmogaus vidinei savivertei, savo reikšmingumui erdvėje suprasti, grėsmės, pavojaus numatymui, sugebėjimui nedelsiant imtis reikiamų veiksmų.

            Naudodamasis jėgos sensorika žmogus linkęs reaguoti į aplinkos pokyčius, objektų tarpusavo pozicijas, sąveiką. Neretai  prioritetu tampa paties žmogaus padėtis, tinkamas aplinkos požiūris ir elgesys, kontrolė, lyderio pozicijos siekis. Jėgos sensorikos dėka jaučiamas jėgų pasiskirstymas, grėsmė, pagarba tiek paties žmogaus atžvilgiu, tiek tarp kitų žmonių.  pasireikšti gali bet kokioje "sensoriškoje" veikloje (statybos, automobilio taisymas), taip pat ir socialinėje (bandymas įtikinti savo teisumu, pasiūlymas padėti įveikti sunkumus, siekis "perrėkti" pašnekovą).

            Palyginimui su pojūčių sensorika,  yra ekstratimiškas aspektas, todėl yra orientuotas į išorinį pasauli, o  intratimiškas – jo pagalba žmogus siekia atrasti fizinę vidinę pusiausvyrą, gyventi harmoningai. Naudojant  nejaučiama poreikio įtakoti ar valdyti aplinką, būti svarbia jos dalimi.

            Žmonės, kurių  aspekto funkcija pakankamai stipri, spinduliuoja ryžtu, staigiai ir užtikrintai priima sprendimus, pasitiki savimi. Toks pasitikėjimas ir veržlumas gali sukelti aplinkinių pagarbą ar, netgi, baimę. Perdėtas naudojimasis šiuo aspektu dažniausiai labai aiškiai pastebimas aplinkoje. Tai polinkis praktiškai visur ir visada rodyti savo pranašumą, valdyti kitus žmones, priimti sprendimus už juos pačius. Taip pat gali pasireikšti ir akivaizdžiu nenuolaidumu, konkurencijos įžvelgimu ir jos skatinimu. Dėl to žmogui gali atrodyti, jog „visi priešai!“. Tuomet jis tampa emociškai atsiribojęs nuo grupės, žmonės jam reikalingi kaip žaislai, kuriais žaidžiama  metodais siekiant įgyvendinti asmeninius interesus.

            Kaip ir perdėtas naudojimasis, taip ir  ignoravimas gana aiškiai matomas. Žmonės, kurių jėgos sensorika yra silpna, dažniausiai nejaučia poreikio užsitarnauti kitų pagarbą, primesti savo nuomonę. Negana to, tipai su skaudžiąja  dažniausiai nori likti nepastebėti erdvėje, pvz., neišsišokti svetimoje kompanijoje, nutylėti savo asmeninę nuomonę kuriuo nors klausimu. Jie baiminasi, jog, priešingu atveju, jiems gali būti mestas iššūkis. Šio aspekto ignoravimas gali pasireikšti užsisklendimu, atsiribojimu nuo išorinio pasaulio dėl baiminimosi, kad kiti gali pasielgti prieš žmogaus valią, priversti daryti ką nors, ko jis nenori.

 


Andrius Lazarevas, Vidmantas Šarkys

   
FacebookTwitterStumbleuponGoogle BookmarksNewsvineLinkedin
© www.socion.lt