Socionikos aspektai

Socionika – tai psichotipologija. Pagal šį mokslą, išskiriama 16 žmonių psichologinių tipų – 16 sąmonės, mąstymo, suvokimo tipų. Socionika padeda suprasti žmonių tarpusavio santykius, žmonių gabumus ir «silpnąsias vietas», pasirinkti profesiją, pažinti save…

Viskas, ką sugeba suvokti žmogus – informacinis-energetinis laukas – dalijama į aštuonis aspektus. Šiuos aspektus žmogaus sąmonėje atitinka psichologinės funkcijos. Bet kurio individo kažkokios funkcijos išvystytos stipriau, kažkokios silpniau. Dvi labiausiai išvystytos psichofunkcijos ir nusako psichotipą.

Šiandien mes nagrinėjame atskirus informacinius aspektus, o taip pat psichologines funkcijas, kurie suvokia ir apdoroja informaciją pagal šiuos aspektus žmogaus psichikoje. Tokių aspektų (ir funkcijų) aštuoni: ekstravertuota sensorika F, intravertuota sensorika S, ekstravertuota intuicija I, intravertuota intuicija T, ekstravertuota logika P, intravertuota logika L, ekstravertuota etika E, intravertuota etika R.

Ekstrasensorika F, arba Išryškinmo funkcija (функция Проявления) (aspektų pavadinimai pagal Jevgenijų Šepetko)

Objekto forma statikoje. Objektas vertinamas vizualiai; spalva, forma, grožis, bjaurumas, estetiškumas, vertingumas (kaina). Žmogaus išvaizda, mokėjimas naudingai parodyti, pateikti save. Tikslai, materialinės vertybės, valia siekiant šių tikslų. Sugebėjimas primesti savo valią kitiems, lyderystė, valdymas. Pajungimas (pavaldumas), aplinkinės erdvės užgrobimas, valdžia.

Ekstrasensorikas visada žino, kaip jis atrodo. Pasižymi skoniu apsirengime, nesidrovi rengtis ryškiai ir iššaukiančiai. Vertina aplinkinių išvaizdą, duoda patarimus. Su pinigais tvarkosi lengvai, bet retai lieka «ant seklumos». Mėgsta komanduoti, bet nepakenčia, kad komanduotų jam. Žmogus siekiantis tikslo, valingas, daug ką sugebantis, kad pasiektų, ko trokšta. Moka staiga mobilizuotis ir mobilizuoti aplinkinius. Lengvai pakelia fizinį diskomfortą.

Intrasensorika S, arba Lytėjimo funkcija (функция Осязания)

Lauko formos dinamika. Objekto lytėjimas: šilta, šalta, skonis, kvapas, minkštumas. Patogumo-nepatogumo pojūtis, savijauta. Sveikata, higiena. Sugebėjimas kurti komfortą. Seksualinė sfera.

Intrasensorikui svarbiau patogumas, negu grožis. Gerai jaučia savo kūną, susigaudo kulinarijoje; intrasensoriko skonio pojūčiais galima pasitikėti. Įsimena pojūčių, kvapų atspalvius. Kuria jaukumą, rūpinasi fizine gerove ir sveikata kaip savo paties, taip ir aplinkinių. Mėgsta saikingus fizinius krūvius su po to sekančiu atsipalaidavimu ir poilsiu; niekada nepavargsta «prievartauti» savo organizmą.

Ekstraintuicija I, arba Apibendrinimo funkcija (функция Обобщения)

Objekto turinys statikoje. Paskirtis, charakteristika, objekto vertinimas. Perspektyvos ir galimybės. Išsivystymo lygmuo ir asmeninės žmogus savybės. Originalumas, naujos idėjos. Ko nors esmė, prasmė.

Ekstraintuitas, kaip sakoma, «žiūrį į šaknį». Gerai gaudosi žmonėse, žino, kas ir kam gabus, mėgsta duoti charakteristikas, kritikuoti. Lengvai nustato to ar kito sumanymo perspektyvą. Ekstraintuitas – «idėjų generatorius». Jis atkreipia dėmesį į visa, kas nauja ir originalu. Suvokia ne konkrečiai-realią, o abstrakčią informaciją. Nepakenčia menkaverčio turinio ir beprasmiškumo.

Introintuicija T, arba Tęstinumo funkcija (функция Продолжения)

Lauko dinamikos turinys. Laikas. Tempas, ritmas, greitis. Praeitis ir ateitis. Asociacijos, fantazijos, poezija. Buvimas. Žmogaus būsenos: baimė, ramybė, laukimas, įtampa ir t.t..

Intraintuitas labai gerai jaučia laiko tėkmę, ir save jaučia «išlietu» laiko linijoje. Laisvai valdo laiką, planuoja, Užpildo savo ir svetimą laiką. Lengvai grįžta į praeities įvykius arba įsivaizduoją ateitį. Gali «iškristi» iš realybės, «atsijungti». Skiria platų žmogiškų būsenų spektrą (būtent būsenų, o ne emocijų), jaučia kito žmogaus būseną.

Ekstralogika P, arba Pagrindimo funkcija (функция Обоснования)

Objekto formos dinamika. Įvykiai, faktai, praktika. Paaiškinimai. Dinamika, judesiai. Technologijos, metodai, veikimo principas. Racionalizacija. Ekstralogikas daug ką moka, mėgsta dirbti, mielai mokosi ką nors daryti. Žino, kaip padaryti viską racionaliau, profesionaliau, kokybiškiau. Viskam randa loginį paaiškinimą (kartais – pateisinimą). Vertina pagal kategorijas «teisinga-neteisinga». Mėgsta ką nors aiškinti, mokyti kitus, patarti. Tokio žmogaus logika – praktinė. Neįmanoma įsivaizduoti ekstralogiko nieko neveikiančio.

Intralogika L, arba Interpretacijos funkcija (функция Интерпретации )

Lauko formos statika. Atstumai tarp objektų. Formali logika. Hierarchinė struktūra. Schemos, faktų sistemos, teorijos, formulės. Karjera, administraciniai laiptai. Socialinė padėtis, žmogaus vieta visuomenėje. Dėsniai, teisės, pareigos, atsakomybė, pagarba.

Intralogikas mąsto sistemomis, ir bet kokius naujus faktus įmontuoja į jau esamą sistemą, arba kuria naują. Bet kuriuo klausimu siekia turėti savo nuomonę. Gaudosi klausimuose, kurie reikalauja griežtos logikos, pavyzdžiui, programavimas, matematika. Žino visuomenės ir pasaulio, kuriame gyvena, dėsnius, mato iškilimo hierarchijos laiptais kelią, kaip padaryti karjerą. Nustato distancijas tarp savęs ir aplinkinių, demonstruoja pagarbą arba nepagarbą, reikalauja pagarbos savo asmenybei.

Ekstraetika E, arba Jaudinimosi funkcija (функция Волнения)

Objekto turinio dinamika. Procesai, vykstantys viduje ir kaip nors išduodantys save (pavyzdžiui, žmogiški pergyvenimai). Garsai, muzika. Žmogaus emocijų paletė, audringi jų pasireiškimai. Interesas, susidomėjimas, entuziazmas, nuotaika.

Ekstraetikas – žmogus emocionalus kaip viduje, taip ir išorėje. Nesidrovi audringai išreikšti savo emocijas, rėkti, verkti, juoktis. Į bet kokį įvykį arba reiškinį yra emocinis atsakas. Nori, kad aplinkiniai būtų geros nuotaikos, moka pralinksminti, prajuokinti. Greitai susižavintis žmogus. Gerai žino, ką jaučia žmogus tose ar kitose aplinkybėse, moka atjausti ir įsijausti, adekvačiai išreikšti savo palankumą. Vertina, kas gerai, o kas blogai.

Intraetika R, arba Jautimo funkcija (функция Чувствования)

Lauko turinio statika. Trauka-atostūmis tarp objektų. Patrauklumas. Santykiai tarp žmonių. Jausmai, simpatijos-antipatijos, meilė-neapykanta ir t.t.. Etinės, moralinės, dorovės normos.

Intraetikas turi savo požiūrį į bet kokį įvykį, reiškinį, žmogų, ir jį išreiškia. Skiria jausmų niuansus, gyvena jais. Mato aplinkinių žmonių požiūrį į save ir į vienas kitą. Vertina, kas patinka, kas nepatinka. Aukštai vertina moralines ir etines normas, bet ne aklai joms paklūsta, o tam tikru atveju gali sukurti ir savo paties normas. Kuria tarpusavio santykius su žmonėmis, remdamasis asmeniniu prielankumu ir simpatijomis.