Asmenybės tipai streso būsenoje

ESTP (Žukovas)

Aštrių pojūčių mėgėjai, ESTP (Žukovai) dažnai neįsivaizduoja tolimesnių savo poelgių pasekmių. Nesuvokdami, prie ko ateityje gali privesti jų poelgiai, ESTP (Žukovai) kartais praranda bendrą kalbą su draugais, kolegomis ir viršininkais. Nežiūrint siekio laimėti greitas pergales ir stipraus sugebėjimo improvizuoti, jie neapsidraudę nuo ilgų nusivylimų dėl įžvalgumo trūkumo. ESTP (Žukovai) atkaklūs, užsispyrę ir vargu ar susitaiko su tuo, kad atskiri meistriški manevrai nepriveda prie trokštamo rezultato. Jie pradeda elgtis išaukiamai. Tie nelaimėliai, kurie pasipainiojo ESTP (Žukovams) po „karšta ranka“, greitai įsitikina, kad pažadino juose tikrą žvėrį. Prarasdami galimybę veikti laisvai ir impulsyviai, ESTP (Žukovai) nepaiso taisyklių ir instrukcijų, primestų iš išorės, mėgindami susigrąžinti aštrius pojūčius.
Kuo stipriau ribojama ESTP (Žukovų) laisvė, tuo didesnį stresą jie patiria. Jie jaučiasi sugniuždyti, tarsi mirę likusiam pasauliui. Pirmasis jų stimulas – atkeršyti, išjuokiant kitų žmonių vertybes. Jie vis labiau priešina save su aplinkiniais ir išstato juos pajuokai su pritrenkiančia arogancija. Sukeldami scenas, ESTP (Žukovai) stengiasi pakelti beužgęstančią dvasią ir tuo pat metu baudžia savo engėjus. Kaip ir visi SP (sensoriniai iracionalai) streso būsenoje, ESTP (Žukovai) suveda sąskaitas, nuversdami kliūtis kelyje į laisvę, ir tuo pat metu – užkariaudami kitų žmonių pasitikėjimą ir palaikymą.

ISTP (Gabenas)

ISTP (Gabenai) vertina asmeninę erdvę ir pasilieka sau teisę svarbius klausimus spręsti savarankiškai. Jų įprotis gyventi šia diena ir nemokėjimas suprasti, kaip svarbu kelti tikslus, dažnai priveda prie konfliktų su viršininkais. Aktyvūs iš prigimties, ISTP (Gabenai) pasisako prieš apribojimus, bet dėl to jų pačių kontroliavimas tiktai stiprėja. Tokiose situacijose ISTP (Gabenus) greitai apima nuobodulys ir vidinės tuštumos jausmas. Perdėta kontrolė įvaro jiems įtampą ir slogią būseną. Panašiose situacijose ISTP (Gabenai) griebiasi mėginimų nusišalinti arba, atvirkščiai, sutinka priešininką akis į akį.
ISTP (Gabenų) kerštavimo būdą galima apibūdinti kaip svetimų vertybių nuvainikavimą. Jie meta iššūkį visuomenės nuomonei ir elgesio normoms atsilygindami už nepelnytai, jų nuomone, prarastas galimybes ir laisvę. Sąskaitų suvedimas stimuliuoja juos, o galimybė atkeršyti ir išreikšti, galų gale, savo įniršį maloniai kutena nervus. Jeigu stresas užsitęsia, ISTP (Gabenai) pasiryžę pastatyti ant kortos visą likusią savo laisvę ir maištauti toliau.

ESFP (Napoleonas)

ESFP (Napoleonų) poreikis bendrauti su kitais žmonėmis sudaro jiems sunkumų darbe arba moksle. Jų polinkis į pirmą planą iškelti individualumą priveda prie problemų situacijose, kur viskas griežtai surikiuota ir panaikintas savitumas. Kaip ir visi SP (sensoriniai iracionalai), ESFP (Napoleonai) nemėgsta paklusti įsakymams ir elgiasi labai iššaukiamai, kada jaučia, kad jų asmeninei laisvei kas nors gresia. Jų nepagarba standartinėms procedūroms įgauna pasyvaus pasipriešinimo formą, ir ESFP (Napoleonai) dažniausiai yra neblogai įvaldę gėlimo meną žmonėms, pasikėsinusiems į jų laisvę. ESFP (Napoleonai) neteikia didelės reikšmės laikiniems apribojimams, jų neįkvepia situacijos, kur tiksliai suformuluoti tikslai ir uždaviniai; šiomis sąlygomis ESFP (Napoleonus) apima nuobodulys ir nerimas, jie jaučiasi išsekę.
Jeigu stresinė situacija nesiliauja, ESFP (Napoleonai) susikaupusią agresiją nukreipia į savo vidų, jų elgesyje pastebimas polinkis į susinaikinimą. Patirdami nerimą ir nuobodulį, jausdami vidinę tuštumą, ESFP (Napoleonai) praranda savo įprastus sugebėjimus, o taip pat jiems būdingą poelgių grakštumą ir solidumą. Norėdami susigrąžinti gyvenimo skonį, jie privalo atkeršyti tiems, kas bandė atimti jų laisvę. Jeigu nepavyksta streso įveikti adekvataus elgesio pagalba, ESFP (Napoleonai) parodo agresiją savo ir aplinkinių atžvilgiu.

ISFP (Diuma)

ISFP (Diumos) neretai pernelyg priklausomi nuo kitų ir kartas nuo karto jiems trūksta sveiko skepticizmo. Poreikis įtikti „ir saviems, ir svetimiems” priveda prie to, kad dėl visų problemų tenka kaltinti save ir nieko kito. Nesutramdomas troškimas pasitikėti aplinkiniais kartas nuo karto daro juos nusivylimo santykiais aukomis ir žeidžia jų jausmus. ISFP (Diumus) žlugdo atsidavimas diplomatijai ir bandymai suplanuoti santykius iš anksto. Kada situacija neleidžia ISFP (Diumoms) elgtis laisvai ir nevaržomai, jie neranda sau vietos ir elgiasi iššaukiamai pasyviai. Meistriškai apsimesdami, kad vykdo visus reikalavimus, jie tuo metu randa būdų įgelti tiems, kas užtraukė jiems nemalonumus.
Jeigu stresas tebeauga, ISFP (Diumos) elgiasi demonstratyviai nusižeminę, tarsi viso pasaulio piktumui. Jie noriai suverčia atsakomybę tiems, ką mano esant savo problemų kaltininkais. Tai sugražina jiems gyvenimo skonį ir tuo pat metu padeda suvesti sąskaitas su menamais skriaudėjais. Susitvarkę tokiu būdu su savo pareigomis, ISFP (Diumos) stengiasi rasti išeitį iš streso ir nugalėti slegiančias aplinkybes atvirai nederančių pasismaginimų pagalba.

ESTJ  (Štirlicas)

ESTJ (Štirlicai) įsitikinę, kad būtinų nurodymų nesilaikymas ir nedėmesingumas praeičiai gali privesti prie nacijos žūties. Kaip ir visi SJ (sensoriniai racionalai), ESTJ (Štirlicai) aštriai jaučia būtinybę užimti jiems pritinkančią vietą teisingoje visuomenėje. Jie tiki, kad tą vietą galima užsitarnauti, jeigu sąžiningai vykdytume savo pareigas, ir grėsmė tapti atstumtu arba išguitu suteikia jiems nemažą nerimą. Jie bijo neįvykdyti savo pareigų ir nepateisinti aplinkinių pasitikėjimo. Stresas, kuris apima ESTJ (Štirlicus) to pasekoje, priverčia juos padvigubinti pastangas bandant sukontroliuoti netvarką. Stengdamiesi ištaisyti tai, kas, jų nuomone, netobula, jie nukreipia savo pyktį į tuos, ką įtaria neatsakingumu. Panašioje situacijoje aplinkiniai jaučia, kad ESTJ (Štirlicai) nesiskaito su jų požiūriu ir daro karštakošiškas išvadas, kartais visiškai nepateisinamas.
Jeigu stresas nesiliauja, ESTJ (Štirlicai) jaučiasi fiziškai paralyžuoti ir patiria negalavimus, nemalonius pojūčius ir nuovargį. Jausdamiesi bejėgiais, ESTJ (Štirlicai) patiria siaubą nuo minties, kad juos paliks, jiems atrodo, kad jų nevertina ir jais nesidomi. Skundžiasi jie dažniausiai tais, nuo ko yra priklausomi; kartais atsitinka ir taip, kad ESTJ (Štirlicai) nepaiso savo pareigų, kabinėdamiesi prie kitų. Palengvinę sau gyvenimą tokiu būdu, jie nukankina artimuosius savo įkyria globa, o nuolatinis ESTJ (Štirlicų) nepasitenkinimas kartais jų aplinkoje išprovokuoja maištą ir pasipriešinimą.

ISTJ (Maksimas Gorkis)

Kada ISTJ (Gorkių) mokėjimas surikiuoti struktūras, ant kurių, jų nuomone, laikosi visuomenė, neužtikrina jiems būtino stabilumo ir patikimumo lygio, jie išgyvena jėgų nuosmukį. Susikaustymas, sukeltas neįveikiamo streso, kliudo atlikti prievoles, kurios leistų jiems tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Persekiojami pergyvenimų apie galimas nesėkmes, ISTJ (Gorkiai) pradeda su intensyviu dėmesiu tyrinėti detales, sukėlusias stresą. Kaip pasekmė, aplinkinių akyse jie atrodo pernelyg griežti, priekabūs, nelankstūs ir nekantrūs.
Vengdami patikimos sistemos žlugimo ir apimti siaubo dėl perspektyvų tapti atstumtais, ISTJ (Gorkiai) jaučiasi, tarsi iš jų būtų kažkas išsunkęs gyvybines jėgas. Atsiradusį pervargimą dar pagilina nemiga ir apetito praradimas. Taip nualinę resursus ISTJ (Gorkiai) nebesugeba normaliai dirbti ir atlikti savo pareigas, prisiimtas kitų atžvilgiu. Prislėgtumas ir apatija auga dėl to, kad jų pagrindiniai poreikiai nėra patenkinami; ir dėl to pasiekti savitarpio supratimą su aplinkiniais tampa dar sunkiau.

ESFJ  (Hugo)

Pirmoje eilėje ESFJ (Hugus) žavi tie, kuriuos lydi sėkmė, ir retai kas iš jų pasirenka sau į sutuoktinius nevykėlį. Jie skatina savo partnerius toliau siekti materialios gerovės. Tuo pat metu kai kurie ESFJ (Hugai) tarsi yra sutverti tam, kad globotų vargšus ir reikalingus paramos. Abiem atvejais jų pasiaukojimas, atsidavimas ir siekimas patenkinti kitų troškimus kartais peržengia ribas, ir ESFJ (Hugams) pradeda jausti, kad jų nevertina ir nepastebi. Jie gali nešiotis savyje šiuos nemalonius jausmus, gėdydamiesi išsakyti juos garsiai, ir greitai tampa aišku, kad jie kenčia dėl nepripažinimo.
Jeigu stresinė situacija nesibaigia, ESFJ (Hugai) jaučiasi engiami ir prislėgti. Jie užsiciklina niūriuose prisiminimuose, be galo kaltindami save praeities klaidomis. Pasižymėdami hipertrofuotu pareigos jausmu, ESFJ (Hugai) pradeda priekaištauti sau dėl visko ir tiesiog išradinėti pretekstus savo pergyvenimams. Kada ESFJ (Hugai) nebepajėgia atlaikyti streso, jie skundžiasi „sunkiais laikais”, tampa nepaprastai įtarūs savo sveikatos būklei, kaltina aplinkinius „išdavyste”; vienu žodžiu – nugrimzta į gilią melancholiją. ESFJ (Hugai) jaučiasi pamesti „po visko, ką jie padarė ir kuo pasiaukojo dėl kitų”. Nuo savo pačių skundų ir prislėgtos nuotaikos ESFJ (Hugams) nusvyra rankos, ir jiems nebesiseka, kaip anksčiau, rūpintis aplinkiniais ir atlikti savo įprastas „visuotinio globėjo” pareigas.

ISFJ  (Dreizeris)

ISFJ (Dreizeriai) gerbia visuotinai pripažintus autoritetus ir paprastai supranta aplinkinių nuomones ir troškimus, kaip savo pačių. Darbe jie pirmenybę teikia stabilumui ir laikosi nustatytų standartų. Netvarka ir nuolat besikeičiančios taisyklės sukelia jiems ypatingą nerimą. Tokiomis sąlygomis ISFJ (Dreizeriams) būtina parodyti didelį tvirtumą ir tiesumą, kadangi egzistuoja nemažai medžiotojų pasinaudoti jų gerumu ir atjautimu, suvokiant tai kaip privalomą dalyką. Toks piktnaudžiavimas jų geriausiomis savybėmis sukelia ISFJ (Dreizerių) nuoskaudą ir pasipiktinimą, nors jie ir nemėgsta prisipažinti esantys panašios nuotaikos. Vėliau, kada nemalonūs jausmai kaupiasi, ISFJ (Dreizeriai) bijo prarasti savo pozicijas. Nuogastaudami, kad yra nepakankamai saugūs, jie pradeda pernelyg aktyviai gintis ir savo baimės akimis žiūrėti į ateitį. Aplinkiniai yra priversti duoti atkirtį tokiai agresijai, tokiu būdu, konfliktas aštrėja.
Vystantis stresui ISFJ (Dreizerius) apima augantis pavojaus jausmas. Perspektyva prarasti kontrolę situacijai kelia jiems siaubą. Pavargę nuo permainų, jie virsta beviltiškais pesimistais ir fiziniame lygmenyje kenčia nuo savo nerimastingumo. Jausdamiesi apleistais, jie praktiškai sunegaluoja, ir troškimas rūpintis kitais pasitraukia į užpakalinį planą. Kada gi ISFJ (Dreizeriai) nustoja rūpintis aplinkinių gerove, jiems nebėra kur save išreikšti.

ENTP (Don Kichotas)

ENTP (Don Kichotai) pagrįstai didžiuojasi, kad vaizduotė ir nestandartinis požiūris padeda jiems susidoroti su bet kokia problema. Pasikliaudami savo išradingumu, jie kartais nevargina savęs kruopščiu pasiruošimu būsimiems įvykiams. Be to, nemokėjimas teisingai apskaičiuoti laiko, būtino planų realizavimui, priveda prie perkrovų ir priverčia juos dirbti virš nustatytų terminų. Polinkis į eksperimentus su naujais sprendimais sudaro jiems papildomus sunkumus. Susidaro toks įspūdis, kad jie sąmoningai ieško naujų kliūčių, kad išvengtų alinančios monotonijos. Negavę ko nori improvizacijos pagalba, ENTP (Don Kichotai) patiria stresą, netenka pasitikėjimo savo jėgomis ir pradeda vengti rizikingų situacijų.
Jeigu stresinė situacija nesibaigia, ENTP (Don Kichotai) nuleidžia rankas, jų pasitikėjimas savo visagališkumu pastebimai susvyruoja, užleisdamas vietą savo nekompetentingumo, neišmanymo ir niekam nereikalingumo pojūčiui. ENTP (Don Kichotai) nerimą ir nežinomybę ištveria sunkiau, negu visi kiti asmenybės tipai. Abejodami savo jėgomis, jie išstumia savo baimes ir nusišalina nuo problemų vietoj to, kad jas spręstų. Paniška baimė ir nerimastingumas paralyžuoja jų išradingumą. Gynybinės fobinės reakcijos priveda prie to, kad ENTP (Don Kichotai) gudrumu gaudo sėkmę, ten, kur tai lengviau padaryti, o ne ten, kur tai jiems yra būtina.

INTP  (Balzakas)

INTP (Balzakams) stinga mokėjimo užbaigti pradėtą iki galo ir dėl to jų idėjas būna sunku patikrinti praktikoje. Jų prasimanymai kartais pernelyg intelektualūs ir abstraktūs, kad atneštų realią naudą. Pasižymėdami aštriu kritiniu mąstymu ir analitiniais sugebėjimais, INTP (Balzakai) į viską žiūri su pernelyg dideliu pedantizmu, stengiasi visame kame prieiti iki pačios esmės ir tokiu būdu komplikuoja netgi pačias paprasčiausias situacijas. Polinkis į tvarkingumą ir tikslumą daug kartų padidina jų akyse bet kokį apsirikimą, pasitaikiusį jiems arba aplinkiniams – kitaip sakant, jų savikritiškumas nežino ribų. Norėdami būti kompetentingi ir viską žinoti nuodugniai, jie iškelia sau pernelyg aukštus reikalavimus. Ir kai baimė prieš nesėkmę viršija galimybių ribas, INTP (Balzakai) neįtikėtinai greitai netenka pasitikėjimo savo protiniais sugebėjimais, jaučiasi prislėgtais ir bejėgiais.
Jeigu stresas nesibaigia, INTP (Balzakai) tampa intelektualiai paralyžuotais, jie nepajėgia apdoroti informaciją, išgautą tokiomis kruopščiomis pastangomis. Tokiame intelektualiame sąstingyje jie kenčia dėl kūrybinės krizės, bijo būti viešumoje ir praranda įprastą mąstymo ir kalbos grakštumą. Susirūpinę galimu žlugimu, INTP (Balzakai) sąmoningai įvaro save į kampą laukdami būsimos nesėkmės. Kai stresas įgauna grėsmingą dydį, baimė nesusidoroti su bet kokiu uždaviniu trukdo jiems surizikuoti situacijoje, kur taip būtina sėkmė. Iš visų jėgų slėpdami savo nekompetenciją, jie taip ir neįgyja praktinių pagautiimų patirties, kurios taip desperatiškai siekia.

ENTJ  (Džekas)

ENTJ (Džekai) skuodžia per gyvenimą, aplenkdami patys save, ir kartais daro skubotas išvadas, kad pasiektų norimą rezultatą. Kartais jiems reikia priminti, kad verta sustoti ir išklausyti kitus. Užsispyrę ir nelabai jautrūs, ENTJ (Džekai) neretai lieka abejingi kaip aplinkinių jausmams, taip ir savo pačių jausmams. Pagauti troškimo sugauti sėkmę – ir nepailstamai sekdami, kaip dabartiniai veiksmai atsilieps galutiniam rezultatui – ENTJ (Džekai) nepasižymi lankstumu ir diplomatiškumu, pasitikdami kliūtis savo kelyje. Jie neteikia reikšmės visuomenės kalboms ir kitiems sąlyginumams, kai rezultatas jau ranka pasiekiamas. Neretai aplinkinius įžeidžia toks visuomenės taisyklių ir nuostatų nepaisymas.
Kada ENTJ (Džekams) atrodo, kad situacija išslysta iš kontrolės, juose auga poreikis užbaigti pradėtą iki pergalingos pabaigos. Vystantis stresui juos užvaldo įkyri būsena „aš privalau, man reikia”. Siekis bet kuria kaina kontroliuoti reikalų padėtį pasireiškia hiperaktyviu elgesiu. Jie bando išsivaduoti nuo vidinio bejėgiškumo ir nepasitikėjimo, pasinerdami į nereikšmingus kasdieninius darbus: apsitvarkyti, užsiimti stambiais ir smulkiais skaičiavimais. Bet kuria kaina vengdami kaltinimų sugniužimu, jie taip ir neparodo visu pajėgumu savo kompetencijos ir sugebėjimų. Paradoksalu, tačiau būtent nukrypimas į smulkius reikalus trukdo ENTJ (Džekams) atlikti savo pagrindines pareigas ir sukliudo pasiekti tikslą.

INTJ  (Robesperas)

Dėl savo skrupulingumo ir pedantiškumo INTJ (Robespjerai) dažnai būna nelankstūs. Atidirbę tam tikrą elgesio liniją, jie atkakliai ignoruoja visus, kas, jų nuomone, skyrė nepakankamai dėmesio tai ar kitai problemai. Ši savybė, sąryšyje su troškimu „daryti didžius darbus”, daro juos pernelyg reiklius ir sunkius bendravime. Jeigu reali reikalų padėtis neatitinka jų pernelyg aukštų lūkesčių, INTJ (Robespjerai) nuleidžia rankas, jiems atrodo, kad viskas juose ne taip. „Viskas” – tai kompetencija ir sugebėjimas padaryti ką nors reikšminga. Baimė nepateisinti savo paties lūkesčių sustiprina stresą ir slopina norą išbandyti savo idėjas praktikoje. Jie atsitrenkia į abstrakčius apmąstymus, neturinčius realios naudos.
Augantis stresas daro INTJ (Robespjerus) visiškai užsispyrusiais ginčininkais; ir be to būdami menki diplomatai, bendraudami su žmonėmis jie tampa visai nepakenčiami. Dėl nepasitikėjimo INTJ (Robespjerus) pradeda persekioti įkyrios idėjos. Jie desperatiškai, tačiau nesėkmingai veja šalin šiurpias mintis, kovoja su absurdiškomis pagundomis ir savo niekam nereikalingumo pojūčiu. Dėl baimės, kad kiti pastebės jų nesėkmes, INTJ (Robespjerai) užsiciklina ties savo klaidomis, silpnybėmis, menkumu ir nekompetencija. Pasitikėjimo savimi stygius neleidžia jiems surizikuoti, ir tokiu būdu trukdo siekti taip jiems būtinos sėkmės.

ENFP (Hekslis)

ENFP (Heksliai) linkę blaškytis ir perkrauti save fiziškai ir emocionaliai. Įprotis atidėlioti reikalus rytdienai ir nepaisyti detalių rimtai komplikuoja jiems gyvenimą. ENFP (Heksliai) neretai persijungia į naują veiklą, nepabaigę anksčiau pradėto darbo iki galo. Šalia jiems būdingo žavesio, jie sugeba parodyti ir irzlumą, ir ūmumą, jeigu susipainioja, siekdami patikti visiems ir kiekvienam. Prasidedant stresui ENFP (Hakslius) apima susvetimėjimo jausmas, o vėliau jie nugrimzta į apgaules tikėdamiesi nuslėpti tai, kas vyksta su jais iš tikrųjų.
ENFP (Heksliai) ieško užslėptų simbolių visuose pačiuose paprasčiausiuose įvykiuose, ir, dažniausiai, streso sąlygomis aiškina šiuos simbolius, kaip nelaimės ženklus. Negalėdami išsivaduoti nuo pojūčio, kad jie nebeatitinka patys savęs, ENFP (Heksliai)  tiesiog priversti „surinkinėti save iš gabalėlių”. Jie randasi tarsi „ne savyje” arba „nevisai čia” – tarsi kažkur pradingo ar kažkas pavogė jų esmę. Nebepažindami savęs, ENFP (Heksliai) gėdijasi savo netikro ir nenuoširdaus elgesio. Jeigu stresas auga, jie pripaišo aplinkiniams piktybinius kėslus, kad paiškintų savo pačių baimes.

INFP (Jeseninas)

INFP (Jeseninai) įsivelia į konfliktą patys su savimi, kada negali kurti santykių su žmonėmis pagal savo vidinį etinį kodeksą. Jie nežino, kaip pasielgti: pirmoje eilėje atsižvelgti į kitų ar savo pačių interesus. Pasirinkimui trukdo įprotis atsistoti į kito vietą ir polinkis pasiaukoti. Nemokėdami garsiai pranešti apie savo troškimus INFP (Jeseninai) nustoja suprasti, ko gi jie iš tikrųjų nori. Nors savęs ieškojimai juos nepaprastai vilioja, sėkmė jiems retai pasiekiama.
Kaip ir visi NF (intuityvūs etikai) INFP (Jeseninai), yra pažeidžiami streso, pasimeta ir jaučiasi išmušti iš vėžių. Vystantis stresinei situacijai auga jų atitrūkimo nuo savojo „aš” pojūtis. INFP (Jeseninai) praranda gebėjimą nustatyti savo vietą laike ir erdvėje. Jie išleidžia iš dėmesio lauko paprasčiausias detales ir vietoj to susikoncentruoja ties labiau abstrakčiais ir simboliniais paprastų poelgių aiškinimais. Tai neretai pastato į aklavietę tuos, kas įpratę prie atviresnio ir konkretesnio bendravimo.

ENFJ (Hamletas)

Pernelyg optimistinis savo santykių su aplinkiniais vertinimas, kartais virsta ENFJ (Hamletams) nepakeliama našta. Jie jaučiasi atsakingais už bet kokį konfliktą, atsirandantį jų aplinkoje, ir laiko savo pareiga atjausti visus iš karto. Suvokdami svetimą skausmą kaip savą, ENFJ (Hamletai) užmiršta apie savo interesus ir problemas. Jų idealizmas priveda prie kartaus nusivylimo, kai savanoriškai prisiimta atsakomybė neduoda laukiamų vaisių. Fantazijos apie idealius santykius ir visuotinę vienybę retai įgyvendinamos realybėje, ir netgi patys charizmatiškiausi lyderiai susiduria su netikėtu pasipriešinimu.
Kaip ir visi NF (intuityvūs etikai), ENFJ (Hamletai) nenori pripažinti, kad pateko į stresinę situaciją bandydami apginti savo gerovės ir vienybės jausmą. Tačiau, toks „nepatraukliosios gyvenimo pusės”  nutylėjimas padeda neilgai: tenka susidurti su šia problema vėliau, kada ji iškyla į paviršių, kaip griausmas iš giedro dangaus, įniršio pliūpsnio, netikėto emocinio sprogimo pavidalu. Neretai tvardomo streso požymius išduoda ENFJ (Hamleto) „kūno kalba”, atsiradimas netikėtų fizinių simptomų, kuriuos jis sunkiai sukontroliuoja.

INFJ (Dostojevskis)

Nuolaidūs ir tylūs iš prigimties, INFJ (Dostojevskiai) ypatingai pažeidžiami ir linkę į stresus. Nesusipratimai santykiuose su artimaisiais rimtai sutrikdo juos. Kaip ir visi NF (intuityvūs etikai) streso sąlygomis, INFJ (Dostojevskiai) jaučiasi sugniuždyti ir pasimetę – tarsi jie vaidintų kieno nors vaidmenį, vietoj to, kad išliktų savimi. Toks „susidvejinimas” gali privesti netgi prie negalavimų, nors kartais ligų simptomai ne materialūs, o iššaukti baiminimosi ir įsitikinimo. Jausdamiesi atskirti nuo fizinio pasaulio, INFJ (Dostojevskiai) yra prislėgti ir paralyžuoti savo tvardomų emocijų.
Nežiūrint į tai, kad INFJ (Dostojevskiai) bevelija nieko neveikti ir užsidaryti, kol stresinė situacija neišsispręs pati savaime, jiems vertėtų būti aktyvesniems ir liautis prisitaikyti prie aplinkinių. Pernelyg atjautūs ir mandagūs, INFJ (Dostojevskiai) linkę laikyti savomis kitų vertybes ir įsitikinimus. Vystantis išoriniam konfliktui juose nuolat auga vidinės disharmonijos jausmas, ir INFJ (Dostojevskiams) reikia nemažai pastangų tam, kad atskirtų savas problemas nuo aplinkinių žmonių problemų.