Robespjeras (Gorenko, Tolstikov)

 
Koks įdomus gi tas dalykas - gyvenimas!
 

Koncentruotai - dėmesingas žvilgsnis, nieko nematantis aplink? – tai pasinėrimas ne į save, o į savo pasaulį.

Kas ten, šioje nežinomoje visatoje?

Sako, ten gyvena tiesa. O kad būtų galima rasti kelią į ją.

Dabar, man rodosi, aš žengiu pirmuosius sąmoningus žingsnius prie tikrųjų vertybių: Laisvės, Grožio, Tiesos ir, žinoma, Meilės.

Tačiau to maža. Yra viena svarbi sąlyga.

Siekimas įtikinti kitus savo tiesomis, siekimas nukreipti kitus link savo tikslų, siekimas įnešti į kitų gyvenimus savo norus - kvailas, beširdiškas ir nenaudingas.

LII paprastai tylenis.

Žodžiuose nėra tiesos.

Tačiau jeigu jis pradeda kalbėti, jo verta paklausyti...

Mąstau - vadinasi, egzistuoju 

Netgi mažuose šio tipo vaikuose aplinkinius stebina nevaikiškas rimtumas ir dėmesingos, atidžios akys.

Aš galvoju visada – kuomet valgau, kuomet vaikštinėju, žiūriu filmą, klausausi muzikos, kuomet plepu su kuo nors apie niekus ir netgi kuomet miegu. Galvoti aš nepavargstu. Kartais tai paprasčiausios fantazijos arba kažkokių minčių nuotrupos, o kartais pribloškiantys nušvitimai apie pasaulį, visatą, kurioje mes gyvename.

Kartais atrodo, kad LII ne tiek gyvena, kiek pažįsta gyvenimą. Jo išorinis atsiskyrimas nuo pasaulio, jo tylus visko, kas vyksta aplink, suvokimas – tiktai tam, kad savo buvimu nesudrumstų realaus, objektyvaus būties vaizdo. Savo sąmonėje jis tarsi kuria įsivaizduojamą visos jam žinomos visatos modelį ir tuo pagrindu bando rasti pačius globaliausius Gyvenimo dėsningumus.

O tam jam reikalingi faktai, informacija, žinios. Pats svarbiausias (ir autoritetingiausias) žinių šaltinis jam - knygos. Galbūt, anksčiau už visus rašto išmoksta šio tipo vaikai. Ketverių metų jie sugeba patys skaityti savo mėgstamiausias pasakas, penkerių – bando įnešti pataisas į kalbos rašybą ("Jeigu raidė "ž" skaitoma kaip "že", tai kodėl vardą "Ženia" reikia rašyti su nereikalinga raide "е" – galima paprasčiau "Žnia"), o šešerių tėvai slepia nuo jų visas storas knygas, prie kurių juos traukia tarsi magnetas (tikriausiai, logiška "kuo knyga storesnė, tuo protingesnė").

Jaunystėje LII skaito VISKĄ, kas tik jiems patenka į rankas, - eilėraščius, memuarus, vadovėlius, istorines knygas, enciklopedijas, moteriškus žurnalus, biografijas, fantastiką ir nuotykius, populiarias mokslines knygas, senus laikraščius. Gali užsiskaityti telefonų knygą. Dar daugiau – knygas skaito po keletą kartų.

Jis moka lengvai rasti sau reikalingą informaciją; pagal knygos išorinį vaizdą gali gana tiksliai pasakyti, ar verta ją skaityti.

Didelio skaitymo greičio ir geros atminties dėka LII paprastai yra didesnis eruditas, negu bendraamžiai; savo logika ir žiniomis kartais gali prispausti į kampą netgi suaugusįjį. Tačiau tėvams nereikėtų aiškiai ir garsiai dėti į jį dideles viltis. Tai jį varžo ir didina jautrumą nesėkmėms, kurios yra neišvengiamos.

Žmogus gimsta būti laisvas 

Apskritai problemų tėvams toks vaikas paprastai nesukuria, tiktai sau – ir beje didžiuliais kiekiais! Nepalankiomis psichologinėmis aplinkybėmis gali tapti prietaringu, o savianalizė perauga į savigraužą. Jis labai bijo galimų nemalonumų (kuriuos dažnai pats sau ir susigalvoja). Gi su tikraisiais nemalonumais paprastai susitvarko savarankiškai. Nemėgsta prašyti pagalbos, bet gali laukti, kad aplinkiniai patys susigaudys ir ją pasiūlys.

Mokykloje LII nėra didelio vargo mokytis aukščiausiais balais. Geriausiai jam paprastai sekasi tikslieji ir gamtos mokslai.

Nors jie dažnai nuobodūs – tai ne gyvenimas.

Humanitariniams mokslams jis kiek per sausas ir pernelyg logiškas (jis bando pritempti prie jų tikslųjį matematinį pagrindą), o sėkmei techniniuose moksluose jam trūksta praktinės gyslelės ir kantrybės.

Fizinis darbas LII kelia įtampą. Užtat jis neblogai susidoroja su monotonišku darbu, kuris nekliudo jo mintims. Kol jo rankos dirba automatiniu režimu, jis tuo laiku užsiiminėja įdomesniu dalyku - galvoja. Arba paprasčiausiai fantazuoja. Arba ir tą ir kitą vienu metu.

Jis turi neblogai išvystytą vaizduotę. Tačiau situacijose, reikalaujančiose greito reagavimo ir sprendimo priėmimo, gali "stabdyti". Jam dažnai atsitinka, kad "gera mintis ateina pavėluotai".

Dažnai, analizuodamas jau praėjusią situaciją, aš suprantu, kad viskas galėjo būti kitaip, jei būčiau pasakęs tą ar aną. Bet - deja! Viskas jau praeityje ir nieko nebepakeisi.

Todėl paprastai stengiasi veikti taip, kad liktų nors truputis laiko pajudinti smegenis.

Gana įžvalgus: išvystyta logika leidžia jam pamatyti tikrasias vykstančių įvykių priežastis. Gali su pakankamu tikimybės laipsniu apskaičiuoti, kuo baigsis situacijos vystymasis. Planuodamas naują dalyką, jis, ko gero, geriausiai numatys galimas kliūtis ir "povandeninius akmenis"; ir mintis apie tykančius būsimus nemalonumus gali atmušti jam norą apskritai ką  nors pradėti. Jis neazartiškas ir nemėgsta avantiūrų.

LII ne visada pasakoja kitiems apie savo planus, atkakliai tyli apie nesėkmes. O apskritai, netgi artimi žmonės žino apie jį labai nedaug.

Nepatiklus, paaštrintai jaučia kitų žmonių nenuoširdumą arba dviveidiškumą. Tačiau jeigu kas  nors elgiasi atkakliai ir įtikinamai, apgaulę slėpdamas po teisingumo kauke, LII patikės bet kokia nesąmone – nuoširdų melą jis priima už gryną pinigą.

LII turi savotišką humoro jausmą – sudėtingą ir paradokslų. Išoriškai jis pasireiškia tuo, kad jis dažnai pačiu rimčiausiu veidu (o šiame reikale jis meistras) protingais žodžiais sako aiškią kvailystę. Beje, juokauja retai, kadangi įprastai žmonės suvokia jo žodžius nemažiau rimtai ir, būna, įsižeidžia dėl jų. Štai LII kartais ir tenka paskui aiškintis, kad "tai buvo juokas". Dar jis nemoka pasakoti anekdotų, todėl aplinkiniams atrodo "sausas" be mažiausio humoro jausmo.

Ne visos širdys - svetimos. 

Visi klausimai, susiję su tarpusavio santykiais tarp žmonių, Robespjerui - abejonių ir netikrumo veiksmuose sritis. Geri santykiai su kokiu nors žmogumi Robespjerui pasireiškia ne tiek jausmais ir emocijomis, kiek praktiniu rūpinimusi jo poreikiais, jo problemų sprendimu. Jis patiria tam tikrus sunkumus, kada bando suartėti su patikusiu žmogumi, kada nori rasti sau draugų.

Vienatvė sunkiau už viską... Aš tikiuosi, kad rasiu tikslo draugus, širdimi pasirinkusius tą kelią, kurį aš pasirinkau....

Dažniausiai jo paties bandymai sutrumpinti etinę distanciją neveda prie nieko gero.

Paauglystėje LII dažnai turi rimtų problemų bendravime su bendraamžiais; jam sunku tapti jiems "savu žmogumi". Todėl ir gatvėje vaikštinėti kartu su kitais vaikais nelabai mėgsta, mieliau pasilikdamas namuose knygų draugijoje. Draugų mažai; tylus, rimtas, savo pergyvenimus laiko savyje.

Bręsdamas, bendravime su žmonėmis iš visų jėgų stengiasi atrodyti mandagus ir taktiškas, būti korektiškas absoliučiai su visais. Tačiau "į savo vidų" kaip ir anksčiau stengiasi nieko neįsileisti. Jeigu jo atžvilgiu elgiamasi netaktiškai, vargu ar ims aiškintis santykius, paprasčiausiai atsiribos nuo nemalonaus pašnekovo neįveikiama siena.

Pernelyg didelę psichologinę įtampą (šeimyninius ginčus, visokiausius konfliktus ir pan.) pergyvena skausmingai, todėl stengiasi laikytis rezervuotai, santūriai.

Nemėgsta santykių aiškinimosi, nei nepasakymo iki galo, bet esant būtinybei ramiai ir šaltakraujiškai pasistengs sudėlioti visus taškus ant "i".

Pokalbiuose LII bando kaip tik įmanoma vengti įžeidžiančių išsireiškimų ir pastabų: reikalas tas, kad jie pašnekovui paprastai daro žymiai stipresnį įspūdį, negu jis norėtų. Kitaip tariant, ta pastaba, kuri iš daugelio kitų žmonių lūpų nuskambėtų visai nekaltai, suprantama vos ne kaip įžeidimas, jeigu ją pasakė LII.

Šai ir tenka jam kartais tylint nuryti mažas nuoskaudas, todėl, kad jis supranta: jo atsakymas bus žymiai stipresnis, o tai neteisinga.

Jeigu aplinkiniai klaidingai supranta jo kantrybę kaip silpnumą ir pradeda tuo piktnaudžiauti, jie rizikuoja, galų gale, užsirauti ant nelaukto ir labai staigaus smūgio. Tas, kam "pasisekė" patekti į panašaus sprogimo epicentrą, niekada negalės jo užmiršti.

Ir pats LII taip pat negalės užmiršti šio afekto būsenos: jam ji yra siaubinga ir nenatūrali, tarsi tuo momentu jis išduoda pats save. Ir vis dėlto jis eis iki galo ir greičiau mirs, negu leis toliau save žeminti.

Bet, tiesą sakant, taip būna maksimum porą kartų per visą jo gyvenimą. Visą likusį laiką LII minkštas ir nuolaidus žmogus. Bendravime su žmonėmis jis iš principo atsisako juos spausti.

Tačiau ir manęs taip pat nespauskite!!

Sąvoką "jėga" jis beveik visada suvokia kaip "prievarta". Paradoksalu, bet kuo švelnesnis jam adresuojamas prašymas, tuo jam sunkiau atsakyti prašančiajam; o jeigu pajaučia jam daromą spaudimą, gali visiškai nustoti reaguoti į bet kokius žodžius ir raginimus.

Dar LII sunku apginti savo teises ir interesus; jis turi labai silpną savininkiškumo jausmą. Jeigu aplinkiniai žmonės jo teises ignoruoja, gali taip nieko ir nesiimti, kad ištaisytų situaciją ir apgintų save.
 

Ypatingai sunkiose situacijose  LII gali išsivystyti tarsi "aukos kompleksas" - žmogaus, kurį gali skaudinti visi kas netingi ir kuris pats už save pakovoti nesugeba.

LII dažnai ištinka gana stiprūs nuotaikos svyravimai – nuo džiaugsmingo entuziazmo iki liūdnos nuotaikos. Pats jis daug kuo priklauso nuo savo energetinės būsenos, kuri jo protui nepavaldi. Dar reikia atsižvelgti į tai, kad pagal savo charakterio pobūdį LII numato ateityje negatyvius momentus geriau, negu šviečiančias perspektyvas. Ši jo savybė taip pat nesuteikia jam džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi.

Savarankiškai LII, ypač jaunystėje, linksmintis nemoka. Jeigu šventėje niekas nekreipia į jį dėmesio ir nebando įtraukti į bendras linksmybes, gali prasėdėti kampe visą vakarą.

Ir sėdėdavau - diskotekose!

Jis nuoširdžiai dėkingas tiems, kurie dosniai dalijasi su juo tikru džiaugsmu ir šventiška nuotaika.

Aš mėgstu juoktis, bet tai nutinka ne taip dažnai, kaip norėtųsi...

Dažnai iš išorės jis iki tokio laipsnio atrodo "sausas" arba "mėlyna kojinė", kad žmonės nuoširdžiai galvoja – toks jis ir yra. Bendraujant su juo reikia atsiminti, kad LII iš dilemos "būti ar atrodyti" beveik visada pasirenka "būti" ir retai leidžia sau "atrodyti".

Tuo, beje, paaiškinamas ir jo prisirišimas prie nepastebimos išorės. Jeigu LII visą gyvenimą priverstas savarankiškai rūpintis savo išvaizda, tai rezultatas atrodo kaip gana liūdnas vaizdas. Stilius, elegancija, patrauklumas - na, nesvarbu jam visa tai palyginus su didžiule visata!

Kažkas iš LII nesutinka su tuo? Prieikite, prašom, prie veidrodžio.

Nepaisant to, posakis "Žmoguje viskas turi būti gražu..." priklauso būtent LII. Iš principo, jis norėtų atrodyti patraukliai, bet jam velnioniškai gaila visam tam gaišti savo laiką ir eikvoti jėgas.

Iškur man žinoti, ko aš noriu?!! 

Gana bejėgis LII ir savo buities susitvarkyme. Žinoma, jeigu gausis taip, kad "ta varginanti buitis" šeimoje visa guls ant jo pečių, tai jis sugebės gana patenkinamai su ja susidoroti. Tiesa, tai bus padaryta didelių jėgų ir laiko sąnaudų kaina. Ir dar jam gali stipriai sugesti nuotaika. LII nuoširdžiai stebisi, kai sužino, kad egzistuoja žmonės, kuriems visi namų rūpesčiai yra "kaifas".

Valgiui jis neišrankus, valgo tai, kas padėta ant stalo – tegu tik indai būna švarūs. Jo skonio suvokimas truputį atbukęs; kad įvertintų, kuris iš dviejų patieklų geresnis, jam reikia paragauti jų vienu metu – skonio to, kurį valgė vakar, jis jau neatsimena. Jam sunku apsispręsti ir atsakant į klausimą: "Ko tu norėtum šiandien vakarienei?" – iš kur jis gali tą žinoti? O savo nuomonę, ar skanu tas, ką jis dabar valgo, ar ne, dažnokai susidaro iš svetimų atsiliepimų.

LII fiziškai nestiprus, judesiai gremėzdiški ir kampuoti – geras sportininkas ar šokėjas iš jo nesigaus.

O taip norisi visa tai mokėti – būti gracingu, stipriu, vikriu!

Savo sveikatą stengiasi palaikyti paprastais būdais – teisinga mityba, fiziniais pratimais, kraštutinumų vengimu (beje, LII mažiau už kitus linkę į alkoholį, rūkymą ir ypač į narkotikus, o dar ir gana sėkmingai kovoja su šiais savo artimųjų įpročiais).

Mėgsta daug ir greitai vaikščioti pėsčiomis – tuo metu jam geriau "verda" galva. Būdamas santykinai fiziškai silpnas pasižymi dideliu ištvermingumu. Jeigu užsiiminėja sportu, tai pirmenybę teikia ne komandinėms sporto rūšims, o individualioms. 

Gyvenimas – vienintelis dalykas, kuris duotas žmogui 

Paprastai LII gana atsakingai žiūri į savo profesines pareigas, į karjerą. Apskritai, netgi moteriai-LII darbas kaip savirealizacijos galimybė svarbiau už šeimą. O jeigu tai dar ir tikras Reikalas, tai bet kuris iš jų gali beveik be apgailestavimo apskritai atsisakyti asmeninio gyvenimo.

Iš LII sunku sulaukti pagyrimo, bet jeigu jau jis pasako ką nors pritariamo, vadinasi, jūs iš tikrųjų nusipelnėte. O kritikuodamas kartais perlenkia lazdą. Tačiau lygiai taip pat reikliai jis žiūri ir į save: LII paprastai išsikelia sau aukštą moralinę kartelę, apie ką, beje, nemėgsta kalbėti. Nemėgsta "mokyti gyventi" kitus žmones.

Žmogus turi pats save auklėti.

Darbe LII nemėgsta veikti pagal šabloną, būti "formaliu vykdytoju" ir negali apsieiti be iniciatyvos. Dėl jaunų metų jį už tai gana smarkiai "muša". Dar jis pirmenybę teikia darbui galva, o ne rankomis. Jam lengviau iškelti įdomią perspektyvią idėją ir nubraižyti jos įgyvendinimo planą, negu pačiam įdiegti ją į gyvenimą.

Detalėms gali būti nedėmesingas: jeigu, pavyzdžiui, sprendžia sudėtingą uždavinį, gali rasti originalų ir elegantišką jo sprendimo būdą ir padaryti žioplą klaidą sudaugindamas dviženklius skaičius.

Nelabai verslus; komercija arba asmeniniu bizniu užsiima daugiausia "pagal svetimas pėdas ir pagal jau pramintus takus", bet visada būtinai prideda kažką savo. Šalia viso savo nuolaidumo tampa kietakakčiu užsispyrėliu, kada aplinkiniai pradeda kritikuoti jo veiksmus ir užsiėmimą.

Aš pats žinau, ką daryti!

Ramiai ir konstruktyviai gali priimti kritiką tiktai kaip lengvą ir geranorišką (jo supratimu) užuominą. Beje, pats mėgsta duoti kitiems naudingus dalykinius patarimus, bet niekada neverčia griežtai ir privalomai juos vykdyti. 

Mano reikalas pasiūlyti, jūsų – atsisakyti 

Kaip taisyklė, LII neduos iš anksto žinomai klaidingų patarimų ar neklaidins to, kas jam brangus. Tai visai nereiškia, kad jis niekada neapgaudinėja žmonių. Dažniausiai jam melas – tiktai savigyna; o sumeluoti ir tuo padaryti kitam žmogui žalą – sunki trauma "dorajam" LII. Maksimum, į ką jis eina ramia sąžine, tai nesuteikia visos informacijos.

Tačiau ir slėpti kokius nors dalykus jam kartais taip pat sunku. Kam nors pažadėjęs tylėti, savo žodžio laikysis. (Jeigu tik atsitiktinai neišplepės.)

Tikrai taip.

Dažnai jis pats savo žodžiais, asmeniškai įduoda priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusiems žmonėms ginklą prieš save.

LII savo problemas sprendžia tokiu būdu, kad, pagal galimybes, nepažeistų aplinkinių žmonių interesų. Kurdamas tarpusavio santykius su žmonėmis stengiasi realizuoti savitarpio pagarbos principą ir nori visada su jais elgtis teisingai. Reikia pasakyti, kad teisingumo jausmas LII yra tarsi įgimtas. Nežiūrint to, kad netoleruoja prievartos, gali įsivelti į muštynes, jeigu mato grubų teisingumo pažeidimą.
 

LII turimas labai "išvystytas" teisingumo supratimas daug kuo sutampa su lygybės supratimu, to rezultate jis yra linkęs unifikuoti žmones, o tai, suprantama, neveda prie nieko gero.

Nemėgsta duoti pažadų, į prašymą gali atsakyti tiktai: "Gerai, aš nepažadu, bet pasistengsiu". Tai gali būti ir paslėptas atsisakymas, ir vidinis sprendimas padaryti viską, ką leidžia jo jėgos.

Beveik nemoka gudrauti, "diplomatija" jam yra apgaulės ir savanaudiško išsisukinėjimo sinonimas. Sudėtingus problemų mazgus (ypač etinius) linkęs ne išrišti, o nukirsti, dėl ko dažnai patiria pralaimėjimą. Pernelyg kategoriškas savo žodžiuose ir poelgiuose, teikia pirmenybę veikti greitai ir tiesiogiai. Merginai-LII nieko nereiškia pirmajai prisipažinti meilėje (fakto konstatavimo pavidalu), beje antroji pusė tai supranta kaip smūgį į galvą: "viens – ir padaryta!" 

"Aš jums rašau – kas daugiau belieka?" 

Savo veiksmuose jis pasąmoniškai orientuotas į pastovų ir maksimalų laiko taupymą. Pokalbyje stengiasi (nesąmoningai!) būti kuo lakoniškesnis. Jeigu gali viena fraze visiškai išsemti penkiaminučio pasakojimo temą – bus labai savimi patenkintas. Kada kalba, stengiasi įdėti į savo žodžius maksimumą prasmės. (Todėl svarbiame pokalbyje jo reikia klausytis ypatingai atidžiai – nė vienas jo žodis nebus nereikalingas arba atsitiktinis.)

Įprasti mechaniniai LII judesiai taip pat labai ekonomiški, tikslūs ir maksimaliai koordinuoti. Virtuvėje jis gali viena ranka maišyti salotas, kita siekti druskos, o dar ir keliu uždaryti spintelės duris.

Tikrai taip. 

Deja, antrąją koją panaudoti paprastai nepavyksta – taip galima ir pargriūti.

LII viską daro ramiai ir neskubėdamas, todėl kaip greitai jis dirba aplinkiniai pastebi tiktai tada, kada tampa akivaizdu, valandos trukmės darbą jis padarė per dvidešimt minučių.

Ceitnote paprastai veikia geriau ir efektyviau; laiko trūkumas aktyvuoja jį. Bet jeigu į reikiamą terminą negali sutilpti kas nors kitas šalia jo, elgiasi ramiai ir šaltakraujiškai, užkirsdamas kelią bet kokioms panikos nuotaikoms ir padėdamas savo draugui padaryti arba viską, arba nors patį svarbiausią.

Laiką LII jaučia labai gerai, nors jis pats šito nesuvokia. Iš anksto ypatingai neskaičiuodamas, kiek laiko užims, gali visur suspėti. Netgi jei į susitikimą "priimta" vėluoti (pavyzdžiui, į pasimatymą), užtruks iš viso tik pora minučių.

Jis jaučia gilią vidinę atsakomybę už kitų žmonių laiką. Apie tai kalba netgi tas faktas: nors jo dikcija paprastai nelabai gera, į klausimą "kuri valanda" atsako garsiai, aiškiai ir tiksliai.

 

Pirmoji funkcija: santykių logika

Analitinis protas. Mokėjimas visame kame rasti priežasties-pasekmės ryšius. Polinkis abstrahuoti, mąstyti sistemiškai. Mokėjimas atskirti svarbiausią nuo antraeilių dalykų. Teoretizavimas, polinkis į protinį darbą, abstrakčių modelių kūrimas.

Antroji funkcija: galimybių intuicija

Aplinkiniame pasaulyje vykstančių įvykių ir reiškinių esmės suvokimas. Hipotezių apie visatos dėsningumus kūrimas. Troškimas suteikti gyvenimui didesnę prasmę, praturtinti jį naujomis idėjomis. Beprasmiškų veiksmų vengimas. Idealizmas, kūryba, vaizduotė, mąstymo globališkumas.

Trečioji funkcija: santykių etika

Formalus elgesio normų laikymasis santykiuose su žmonėmis, sekimas svetimais pavyzdžiais. Siekimas ugdyti savyje mandagumą ir korektiškumą. Labai silpnas aplinkinių norų supratimas. Vidinis nepasitikėjimas savo poelgių etiškumu. Dėmesys kitų žmonių bendravimo patirčiai.

Ketvirtoji funkcija: valios sensorika

Savojo valios potencialo silpnumas. Principinis atsisakymas nuo jėgos poveikio į kitus žmones ir visiškas jėgos poveikio savo atžvilgiu nepriėmimas. Savasis silpnumas suvokiamas labai skaudžiai. Žemas savininkiškumo jausmas. Siekis vengti situacijų, gresiančių valios spaudimu.

Penktoji funkcija: emocijų etika

Nepakankamas emocinio aspekto vaidmens gyvenime įvertinimas. Nemokėjimas savarankiškai susidoroti su savo neigiamomis emocijomis. Periodinis nuobodulys, depresija. Pasąmoninis laukimas pagalbos iš šalies. Dėkingumas už padovanotą džiaugsmą ir gerą nuotaiką. Nusivylimas gyvenimu nepakankamo kiekio džiaugsmingų emocijų atveju. Išorinių emocijų nebuvimas, pasyvumas, emocinis įtaigumas.

Šeštoji funkcija: pojūčių sensorika

Žemas jautrumas. Silpnas mokėjimas aprūpinti savo buitį. Pagalbos laukimas kuriant komfortą ir jaukumą. Pasirengimas klausyti svetimų geranoriškų patarimų. Neišraiškinga išorė, sunkumai su kruopštumu.

Septintoji funkcija: dalykinė logika

Pasąmoninis siekis žinoti savo draugų ir artimųjų reikalus. Pasirengimas padėti sunkiose situacijose, jeigu jie to prašo. Kritikos savo adresu nepriėmimas, kada kalba eina apie dalykinį aktyvumą ir profesionalizmą. Aukštas darbingumo lygis, ne visada vedantis prie reikšmingų rezultatų. Veiksmų šabloniškumas dalykiniuose užmojuose. Aukštas judesių automatizmas.

Aštuntoji funkcija: laiko intuicija

Geras, tačiau praktiškai neįsisąmonintas laiko jausmas. Pavojų, esančių kitų žmonių kelyje, numatymas, pasirengimas laiku juos apie tai perspėti. Pasąmoninis siekimas nieko nenuskriausti laiko atžvilgiu. Didelės laiko vertės suvokimas. Gera atmintis, rūpinimasis svetimu laiku, punktualumas, tikslumas.

 

(С)  Jevgenija Gorenko, Valdimiras Tolstikovas "Savojo AŠ prigimtis"

 


J. Gorenko, V. Tolstikov
Vertė: Audronė Liepa

Versta iš: http://www.socioniko.net/rus/index.php/robesper/295-robesper-gorenko-tolstikov

   
FacebookTwitterStumbleuponGoogle BookmarksNewsvineLinkedin
© www.socion.lt