Džekas Londonas (Gorenko, Tolstikov)

Didysis kombinatorius.

Na štai, o dabar eilė atėjo ir LIE.

Šio tipo žmonės dažnai sutinkamai Džeko Londono knygose. Jie nesunkiai atpažįstami pagal nuotykių troškimą, didelę gyvenimišką jėgą, energiją, mokėjimą neliūdėti, neprarasti geros nuotaikos.

Kuo smulkiau, prašyčiau.

Atrodo, kad LIE iš prigimties yra apdovanotas verslumu ir sėkme; jis geriau už visus supranta, ką kaip reikia daryti, perkanda bet kokių mechanizmų veikimą, žino, kaip iš naujų dalykų galima išpešti naudos, kuri, tarp kitko, visai nebūtinai turi pasireikšti piniginiu pavidalu.

Jo charakteryje labiau nei bet kas kitas į akis krenta mokėjimas operatyviai ir logiškai veikti. Ta savybė gali būti tokia stipri, kad su ja paprasčiausiai apsiprantama ir jis pats gali nustoti ją branginti – kaip galima branginti tai, kas visuomet po ranka ir reikiamu kiekiu?

Gyvenimas jam atrodo pilnavertis, kuomet iš jo neatimama galimybė veikti, o malonumas pajuntamas, kai  nusišypso sėkmė. LIE žvelgia į gyvenimą lyg į tam tikrą azartinį žaidimą, kuriame vieniems sekasi, o kitiems ne. Ir jis iš visų jėgų stengiasi papulti į fortūnos numylėtinių grupelę, pasinaudodamas visomis priimtinomis (o būna – ir nepriimtinomis) galimybėmis.

LIE tiki savo sėkme. Jis žino, kad fortūna – kaprizinga dama, kuri dievina, kai jos užsispyrėliškai siekiama. Jam nieko nereiškia azartiniame žaidime mesti į banką viską, ką turi, tikintis išlošti. Bet kuriuo atveju jis tiki savo sėkme – jis juk ant pergalės arkliuko, kaip jam sunku bebūtų. Nesėkmės jo nenuliūdina: viskas, kas vyksta, – į gerą.

Pralošei šiandien – atsiloši rytoj

Apskritai LIE nesitaiko į lyderio poziciją, net jei aplinkiniai to iš jo ir norėtų. Pirmas dažniausiai būna dėl to, kad labai mėgsta varžybas. Aštriai jaučia savo teises ir aktyviai jas gina.

Prieš veikdmas LIE išskaido pagrindinę užduotį į keletą lengvai išsprendžiamų užduotėlių, o vėliau nuosekliai jas įveikinėja. Bet kokiame užsiėmime jis geba įžvelgti tam tikrą naudą, atlikti darbą pačiu greičiausiu ir efektyviausiu būdu.

LIE lengvai sugeba pataisyti kokį nors mechanizmą, sugalvoti ir sukurti originalų techninį prietaisą tam, kad palengvintų savo arba svetimą fizinį darbą. Iš seno šlamšto gali surinkti radio aparatą, muzikinę švieselę. Bet kokia technika ne tik klauso LIE, bet, atrodytų, ir myli jį.

LIE visuomet žino (apibendrintai), ką veiks rytoj.

O kaip gi kitaip? Aš visuomet planuoju savo dieną.

Gyvenime stengiasi viską numatyti, apskaičiuoti į priekį. Prieš pradėdamas veikti jis paprastai mintyse susidaro savo veiksmų planą, kuriame stengiasi numatyti visus įmanomus variantus įvykių tekmėje. Pradeda, dažniausiai, nuo pačio blogiausio varianto su milžiniškais praradimais, vėliau juda į gerėjimo pusę. Laiko paskirstymo procesas įprastai trunka nedaug; nesudėtingais atvejais gali net pasirodyti, kad sprendimas (t.y., planas) atėjo žaibiškai. Apgraigomis, spontaniškai, „nežinodamas raugo“ LIE neveiks. Būdamas jaunas, tiesa, gali nevisai adekvačiai įvertinti to raugo gilumą, tačiau su patirtimi panašių nesėkmių atsiranda vis mažiau ir mažiau.

Išbandęs save vienoje sferoje, LIE dažnai pradeda užsiiminėti kuo nors kitu.

Žinoma, reikia išbandyti įvairias veiklas tam, kad suprastum, ko kiekviena jų yra verta, ką iš jų galima išpešti.

Pirmiausia, prieš užsiiminėdamas kuo nors, LIE renka informaciją apie tą reikalą. Jis nemėgsta veikti aklai, be pasiruošimo. Kruopščiai ruošiasi būsimiems svarbiems užsiėmimams, rinkdamas įvairius faktus ir žinias. Nepradės naujos veiklos, kol nesusidarys aiškaus įspūdžio apie tai, kaip greičiausiai klostysis įvykiai, ko galima laukti iš partnerių ir t.t.

Pradėti vieną paskui kitą dešimt veiksmų tikintis, kad bent vienas jų pasiseks – visiškai atitinka jo stilių. Bet jei jau ko nors ėmėsi rimtai, tai stengsis padaryti tai iki galo. Mesti reikalą jau įpusėjęs nemėgsta.

Jeigu aš to nepadarysiu, ambicingumas užės.

Tokiu būdu jis apjungia visas savo įgytas žinias iš įvairių veiklos sferų į vieningą technologinę sistemą.

Melagingas kuklumas gimdo nekompetenciją

Ką jau ką, bet pasakoti aplinkiniams apie savo „darbinius žygdarbius“ LIE labai mėgsta. Ir kaip gi čia (normaliai!) nepasigyrus! Bet paprastų pasigyrimų galima sulaukti nebent tik iš mažų ar ne itin protingų šio tipo atstovų. Kuo LIE brandesnis, tuo labiau tai primena poetišką hiperbolę, geranorišką ir kokybišką, be kurios jo pasakojimas prarastų žavesį. Tai susidomėjimas, tai fantazijos burtai, šios milžiniškos perspektyvos užburia, vilioja ir traukte traukia į save...

Kai pašnekovas atsipeikės, paaiškės, kad Vasiukai, kaip ir anksčiau, tebėra Vasiukuose.

Ostapą nešė...

LIE projektai atrodo įtikinamai, kadangi jis iš tiesų galėtų padaryti viską, apie ką kalba, jeigu tik to prireiktų. LIE visuomet tvirtai įsitikinęs savo galimybėmis. Tiesa, jis ne visuomet suvokia, ko jis nori ir kam tai jam reikalinga. Bet šita problema dažnai rakštimi sėdi jo pasąmonėje ir retai suvokiama iki galo. Čia reikalinga pagalba tokių žmonių, kurie galėtų aiškiai ir konkrečiai iškelti šį klausimą ir užsispyrėliškai reikalauti iš LIE sprendimo.

Problema dar ir tame, kad jį prie pernelyg didelių apsukų gali „užnešti“, kartais tenka jį jėga grąžinti iš padangių į nuodėmingą žemę.

Laikas nelaukia!

LIE atveju iš tikrųjų „laikas – pinigai“. Tai vienas mylimiausių jo devizų, nors pirmą jis vertina kiek labiau už antrąjį.

Pinigus aš dar uždirbsiu, o prabėgusio laiko jau nesusigrąžinsiu.

Tuščiai, neįdomiai arba nenaudingai praleisti laiką – jo atžvilgiu beveik tas pats, lyg prarasti dalį gyvenimo. Jis tiesiog organiškai nepakenčia eilių ir varginančio „kažko geresnio“ laukimo. LIE moka priversti laiką dirbti jo naudai, moka skubėti, moka ir išlaukti. Laikas jam – materiali vertybė, kuria negalima piknaudžiauti, kurios negalima švaistyti. Todėl jis siekia išnaudoti laiką maksimaliai efektyviai. Jis net vaikšto labai greitai, o esant reikalui ir bėgioja. Asmeninis transportas (kad ir dviratis) jam tikrai ne prabangos detalė, o darbinis neapsieinamumas.

Jo diena užimta įvairiais reikalais, susitikimais. Jo vaizduotė visuomet aplenkia įvykius.

Aš mėgstu viską daryti greitai. Manęs niekas nesugeba pavyti, aš aplenkiu visus!

Mokėdamas virtuoziškai suderinti skirtingus veiksmus, jis sugeba prie teisėtai jam skirtų 24 valandų per parą pridėti dar keletą. Tuo pačiu jis nemėgsta, kai vieną užsiėmimą pertraukia kitas, kuomet reikia vienu metu atlikinėti keletą darbų iš karto. Nemėgsta, kai jį trukdo darbo metu, lenda su juo pasikalbėti.

Pirmyn, daugiau nuotykių!

LIE labai mėgsta keliauti, atrasti „turtingas auksu ir brangenybėmis šalis ir salas“. Ilsėtis jis labiau mėgsta ne puikiai įruoštuose kurortuose, o keliaudamas nepramintais takais.

Poilsis – darbų pakaitalas.

Mėgsta išbandyti save, parodyti savo sugebėjimus kovoje su įvairiais sunkumais. Tų sunkumų įveikimas suteikia jam didžiulį pasitenkinimą. Pasitaikius progai stengiasi išbandyti savo jėgas, savo kūno galimybes.

Greitai reaguoja į naujoves ir įdomybes. Jį vilioja tolimi toliai; šie žmonės pirmi veržiasi į rizikingus užsiėmimus. Jie pasitiki savimi, todėl drąsiai imasi reikalų, kurie kitiems gali atrodyti kaip tikra avantiūra.

Rizika – kilnus reikalas.

Juos visuomet traukia galimybė praktiškai išbandyti savo drąsą. Bet kuris iš jų, nesvarbu, kokios bebūtų lyties, su malonumu užsiiminėja alpinizmu, turizmu ir t.t.

Ekstremaliose situacijose LIE pasiruošęs pasitikėti tiktai pačiu savimi, tačiau savo pečiais paremia draugus net negalvodamas!  Su juo drąsu bet kokiame žygyje. Jeigu LIE žino, kad draugas už jį silpnesnis fiziškai, savanoriškai pasiims sau didesnę sunkumų naštą kelionėje. Tai, jo supratimu, teisinga, svarbiausia – kad kiekvienas sąžiningai darytų viską, ką pajėgia daryti.

Gyvenk pats bei leisk gyventi kitam

Kaip bet kuris kitas trečiosios kvadros atstovas, LIE aiškiai jaučia žmogaus gyvybės kainą. Beveik visiems LIE net pats klausimo, kaip įgyti pranašumą savo reikaluose pasinaudodamas svetimo žmogaus gyvybe, iškėlimas atrodo visiškai nedoras. Nors tuo pat metu jis nėra idealistas ir supranta: jeigu kas nors ir yra pasirengęs sumokėti savo interesų kainą kitų gyvybėmis, tai jau ir jo paties gyvybė praranda neliečiamybę.

Taip pat aukštai vertinama sveikata ir darbingumas – savo paties bei kitų žmonių. Negana to, užsigaus, jei bus apkaltintas tuo, jog nesirūpina aplinkinių sveikata ir jų interesais.

Tačiau jam sunkiai sekasi pačiam sau susikurti komfortiškas sąlygas, apstatyti save maloniais žmonėmis, sukurti jaukumą (ypač smulkmenose). Dargi, būdamas „aukštumoje“, LIE gali kartais vaikščioti visai išsiblaškęs; jis visiškai pasitiki partnerio skoniu, gali leisti jam buityje sau komanduoti. Jo nereiklumas savo išorei gali tapti smagiu iššūkiu visiems.

Visiems nuobodyloms ir snobams.

LIE iš kompetetingų žmonių geriau už viską priima konkrečius ir tikslingus patarimus apie tai, kaip apsirengti, maitintis, įrengti patalpas. Frazė, tokia kaip: "Manau, tau reikėtų apsikirpti kuo trumpiau... nors ne, tau ir taip gerai... Tu taip nemanai?" – gali išprovokuoti konfliktą, skandalą.

Jam svarbu žinoti, kad žmonės vertina vertina jo išvaizdą (bet tik tylėdami). LIE nemėgsta, kuomet jį apžiūrinėja, atvirai vertina jo išorinį vaizdą ir manieras, o, tuo labiau, kai sako su tuo susijusias pastabas.

Kai pasijaučia blogai, nemėgsta gailesčio. Jeigu jam pasidaro blogai, niekuomet to neparodo, neverkšlena. Esant nedideliems nemalonumams atrodo kaip žmogus su puikia nuotaika. Jei reikalai dar labiau suprastėja, darosi dar smagesnis, atrodo linksmas, mylintis gyvenimą, netgi laimingas. Padidėja iškalbingumas, kalbos tempas, atsiranda noras paaštrialiežuvauti, audringa humoro banga. Bet tame natūralaus džiaugsmo labai mažai: taip tiesiog pasireiškia jo apsauginė reakcija į gyvenimo nemalonumus, su kuriais jis nesugeba savarankiškai susidoroti.

Viso ko kūrėjas – gyvoji gamta

Jo tonusą gerai veikia ryšys su gamta, įspūdžių kaita, aplinkos spalvų įvairumas. Jis jaučiasi dėkingas visiems, kurie jam padeda šiuose reikaluose. Pati gamta jam – gyva.

LIE „traumuojasi“: jam būdingi dažni susitrenkimai, mėlynės, netgi lūžę kaulai.

Mėgsta „aštraus skonio“ maistą: pavyzdžiui, koldūnus su actu, bulves su krienais, rūgščiausius konservuotus agurkus, daug aštrių prieskonių; jeigu ledai – tai jau lediniai, o ne šiek tiek aptirpę, ir panašiai. Valgį jam geriausia visuomet matyti jau paruoštą ir lekštėje, ir pats jo valgymo procesas turėtų būti maksimaliai supaprastintas (taipogi nereikėtų jo versti išspręsti dilemą, kurio iš siūlomų patiekalų jis norėtų vakarienei). Pageidautina atsisakyti tokių produktų, kuriuos dar reikia „atvesti į protą“ – žuvis turėtų būti be kaulų, dešra nulupta, graikiški riešutai ne tik suskaldyti, bet dar ir atidžiai patikrinta, ar neliko kevalo liekanų ir t.t.

Apskritai jį dabartis nelabai tedomina, „buitinės smulkmenos“ dažniausiai būna nusvertos aukštesniojo tikslo. LIE toks nereiklus, kad geriau jau gyvens diskomforto sąlygomis. Trumpalaikiai laimėjimai, pasitenkinimas jam ne tiek svarbūs, kiek kitiems žmonėms.

Papasakokite man, prašau, apie moralę!

Dabar priėjome prie itin įdomaus (taip pat ir pačiam LIE) klausimo, kaip jis kuria santykius su kitais žmonėmis. Tiksliau tariant, kaip kiti žmonės kuria santykius su juo, kadangi jis pats etiniuose reikaluose ne ypatingai stiprus ir ganėtinai inertiškas.

Jam sudėtinga teisingai įvertinti žmonių požiūrį į jį, jis nelabai susigaudo svetimuose jausmuose ir įspūdžiuose. O tai, kad jis tiek vaikystėje, tiek būdamas jau suaugęs su visais bendrauja artima psichologine distancija, sukelia jam kai kurių problemų. Štai todėl jam ir reikalingas draugas, kuris galėtų patarti, kuo galima pasikliauti, o kuo ne, papasakotų apie jį supančių žmonių dorovinį potencialą; draugo, kuris taip pat kaip ir jis pats būtų orientuotas į sąžiningus, pastovius, nesugriūvančius žmogiškus santykius, į pasitikėjimą vienas kitu.

Ei, palaukit, o kur gi tokį rasti?!

Išdavysčių, niekšybių LIE neatleidžia, santykius nutraukia negailestingai ir galutinai. Apskritai, jeigu santykiai tarp LIE ir jo draugo sugedo (net jei taip įvyko dėl jo pačio kaltės)., jis niekuomet neis taikytis pirmas, bet išlauks, kol draugas žengs pirmą žingsnį. Nemėgsta nesutarimu, neaiškumų santykiuose; negali pakęsti, kuomet yra įtraukiamas į etinius žaidimus – tai ginčai, tai susitaikymai, tai suartėjimas, tai nepagrįstas nutolimas. Jo supratimu, tokiu atveju, jam paprasčiausiai „kvaršina galvą“. Jeigu jau partneris nusprendė nutraukti su juo santykius, daug žmoniškiau LIE apie tai atvirai pranešti.

„Moralės paskaitas“ jis priima kaip dovaną ir kaip rūpinimąsį juo: jeigu jį bara – reiškia, kad myli, kad kitam žmogui jo elgesys nėra visvien.

Jam reikalinga gero linkinti (bet nepasaldinta) atmosfera. Šalia LIE turėtų būti žmonės, su kuriais jis galėtų pasikalbėti apie viską ir kurie suteiktų jam informacijos etinėje, neįkainojamoje srityje. Paauglystėje LIE nesupranta, kaip elgtis su priešingos lyties atstovėmis, ypatingai tuomet, kai jos pradeda flirtuoti.

Mergaitės, na ko jūs prie manęs pristojote?!!

Jis labai atviras, jam nieko nereiškia užkalbinti nepažįstamą žmogų, įsiterpti replika į svetimą pokalbį. Jo demokratiškumas atsiranda ne iš išsilavinimo, o yra įgimtas. Galvoja, kad visi žmonės yra broliai. Nemėgsta gudrauti, bet nori būti diplomatiškas. Stengiasi niekam neatsakyti į prašymus ir neduoti nepagrįstų pažadų (tiesa, pas ne itin gerus šio tipo atstovus šis dalykas dažnokai nutinka).

Bendraudamas su draugais LIE stengiasi pakelti jų nuotaiką, prajuokinti, visaip papešioti ir patampyti. Sugeba išsklaidyti nuobodžią atmosferą humoru ir ironija, linkęs į pajuokavimus, žaidimus, kuriuose netenka naudoti įžeidimų.

Humoro jausmo skolintis jam tikrai nereikia. Juokauti mėgsta net labai pavojingose situacijose, net "prieš pistoleto vamzdį". Vakarėlyje LIE gali padaryti taip, kad visi po stalais raitysis iš juoko.

O dar LIE labai gerai moka kitus „aplaužyti“. Jo liežuvis labai aštrus ir žodžio kišenėje ieškoti netenka. Priešininko elgesyje LIE labiausiai pasibjaurėjimą sukelia nesąžiningumas, žaidimas be taisyklių. Nemėgsta žmonių, spekuliuojančių savo silpnybėmis. Jis negali pakęsti tinginių, kurie visa esybe veržiasi į komfortą, o taip pat ir lengvabūdžių, prisitaikėlių.

Nelinkęs naudotis jėgos spaudimu, siekdamas priversti žmones dirbti; stengiasi skatinti jų entuziazmą, parodydamas visą pranašumą ir naudą, kurią tas darbas gali atnešti . Jis pats, jausdamas spaudimą, tampa energingesnis, aktyvizuojasi, veikia greičiau ir efektyviau. LIE patinka, kai kiti žmonės žiūri į jį reikliai.

Žinojimas - jėga

Bet kokia informacija LIE reikalinga ne dėl to, kad paprasčiausiai būtų galima susigaudyti kokiuose nors teoriniuose klausimuose, bet dėl to, kad galima būtų galima sėkmingiau veikti. Jo pasirinktos srities žinių ratas labai platus; jis gali tarsi gyventi  visų faktų masyve, visko, kas bus išrasta ar atrasta kitų. LIE stengiasi sekti visus naujus mokslo pasiekimus, pavyzdžiui, jo kompiuteris paprastai atitinka „paskutinį pasaulinės kompiuterinės idėjos bei mados riksmą“.

Mokslai, kaip taisyklė, jam sekasi labai lengvai, ypač viskas, kas susiję su praktiniu gautų žinių įgyvendinimu. Į mokslines teorijas ir hipotezes jis žvelgia taip pat, kaip ir į techniką: jos turi dirbti ir atnešti naudą. Be pagrindo ir nepagrįstas realiais faktais "o kas, jeigu..." pasitaiko tik retkarčiais, ir tik tam, kad paprasčiausiai apsukti galvą aplinkiniams arba gudriai pabėgti nuo atsakomybės už savo žodžius.

Asmeniškai aš už savo žodžius atsakau.

Tuomet,kai „sukasi“ kokiame nors eiliniame darbe, nemėgsta demonstruoti ką ir kodėl daro; nepakenčia trukdymų ir nuobodžių patarinėjimų. LIE pasąmonėje jaučiasi užtikrintas, kad visi partneriai pasitiki jo principingumu ir kompetetingumu. Negalėdamas apsispręsti mobilizuojasi ir aktyviai ieško išeities iš tos neužtikrintos padėties. Iš savo žodžių stengiasi eliminuoti neužbaigtumus ir dviprasmybes.

 

Pirmoji funkcija: dalykinė logika

Puikiai išvystytas verslumas. Mokėjimas „atlikti darbą“. Visų savo veiksmų planavimas. Bet kokių veiksmų tikslingumo arba netikslingumo supratimas. Kokybiškas ir produktyvus darbo atlikimas. Gebėjimas surasti patį efektyviausią darbo atlikimo būdą. Veržimasis į sėkmę. Racionalumas, rezultatyvumas, nuoseklumas.

Antroji funkcija: laiko intuicija

Įvairių variantų numatymas įvykių tėkmėje. Didžiulis veiksmų spartumas. Atsargus požiūris į laiką. Įvairios naudos prognozavimas. Sugebėjimas pastebėti įvairius tykančius pavojus, apsisaugoti nuo jų. Praktinė fantazija, tikėjimas sėkme, „laikas – pinigai".

Trečioji funkcija: emocijų etika

Tikslingai, apibrėžtose situacijose išreikštų emocijų supratimas. Nuotaikos ir emocijų demonstravimas aplinkiniams žmonėms net formalioje aplinkoje. Siekis plėtoti humoro jaumsmą. Demonstratyvus optimizmas. Kritinėse situacijose tampa bravūriškai padūkusiu, "savu vaikinu".

Ketvirtoji funkcija: pojūčių sensorika

Neįgyvendinamas noras atsiriboti nuo kai kurių fizinių savo gyvenimo aspektų. Siekis nesudaryti kitiems nemalonumų visame tame, kas liečia jų sveikatą ir buitį. Norėjimas, pagal aplinkybes, išvengti gyvenimo skriaudų ir buitinių rūpesčių. Kategoriškas troškimas to, kad aplinkiniai vertintų jo išvaizdą. Baimė prarasti sveikatą. Pasitaikantis išorinis apsileidimas, skandalingumas.

Penktoji funkcija: santykių etika

Nepakankamas moralinės-etinės gyvenimo pusės supratimas. Milžiniškas susidomėjimas žmonių santykiais. Nekritiškas požiūris į tą informaciją ir tikėjimas ja. Sąmoningas orientavimasis į sąžiningus ir tvarkingus santykius su visais žmonėmis. Nesuvokiamas pagalbos laukimas iš aplinkinių. Kartais atsirandantis pyktis ant gyvenimo pasąmonėje dėl nepakankamos pagalbos šiuo aspektu.

Šeštoji funkcija: jėgos sensorika

Savo valios potencialo nepakankamumo supratimas neveda į kompleksus, jam nebūdinga poza "nėra – ir nereikia!". Dėmesys stipriems, užsispyrusiems žmonėms. Gavęs išorinį spaudimą veikia efektyviau. Gyvenimiško tonuso nusilpimas esant reikalavimų sumažėjimui iš aplinkinių. Noras tiksliai išsiaiškinti santykius su jį supančiais žmonėmis.

Septintoji funkcija: santykių logika

Tylus domėjimasis visais ryšiais tarp įvairių daiktų ir reiškinių. Polinkis į vienareikšmiškas logiškas išvadas. Įsitikinimas savo sprendimų teisingumu (ką suteikia pasitikėjimas savo veiksmais). Pasirengimas paaiškinti kitiems žmonėms jų problemų loginius aspektus.

Aštuntoji funkcija: galimybių intuicija

Stiprus, bet ne visuomet pripažįstamas naujų idėjų siekis, perspektyvų reikalingumas. Vidinis pasirengimas pakeisti savo jėgų panaudojimo sferą. Labai plati, bet šiek tiek paviršutiniška erudicija. Idėjų, nepatvirtintų faktais, atsisakymas. Pasiruošimas padėti žmonėms suprasti esmę ir pamatyti galimas jų veiksmų pasėkmes.

(сJ.А. Gorenko, V.I. Tolstikovas, "Savojo Aš prigimtis"

 


J.Gorenko, V.Tolstikov
Vertė: Justas Šarkys

Versta iš: http://www.socioniko.net/rus/index.php/djeklondon/366-dzhek-london-gorenko-tolstikov

   
FacebookTwitterStumbleuponGoogle BookmarksNewsvineLinkedin
© www.socion.lt