Hekslis (Gorenko, Tolstikov)

Su manimi nenuobodžiausi!

Myliu Tanečką, Šuriką, Polinką Jegorovną, Boliką, Karpiką, Pačerniną, Vladą, Tonką, Anką, Iliuchą, Geriką, Stiševskį ir visus, visus, visus. Taip pat myliu visus mokytojus: Seriožą, Ksiū, Jū-Jū, Tatjaną Vladimirovną ir visus, kurie myli mane.
Labai myliu savo mamytę! Noriu pašokinėti su parašiutu, panardyti su akvalangu. Džiaugiuosi, kuomet yra labai šviesu, triukšminga, judru.
P.S.
Aš myliu Tave.

Kaip bepasisuktų gyvenimas, kas benutiktų - su IEE niekam niekada neteks liūdėti!

Aš iš tų, kuriuos vadina keistais žmonėmis.

Nuo pat vaikystės jį vilioja tai, kas nepaprasta ir nesuprantama; savo fantazijos dėka jis pasirengęs šį nuskriaustą pasaulį paversti pasakų šalimi, kur kiekvienoje lempoje slepiasii džinas, kur ant stogo galima sutikti Karlsoną.

Neaprėpiamas fantazijos pasaulis, nepailstanti vaizduotė, ekstravagantiškas originalumas – tai įvairiaspalvis fejerverkas, o ne žmogus! Niekada nesistenkite logiškai ar racionaliai suprasti jo veiksmų ir norų. Visvien nepavyks.

Šią akimirką jį užvaldė nauja aistra ir pašalino visus pavojus iš jo galvos

Kai tik susidomi kuo nors nauju ir nepaprastu, metasi į tą užsiėmimą visa savo esybe. Kam smulkintis, purkštauti – juk šis reikalas baisiai įdomus, ir kiek jame visko yra! Kas buvo anksčiau – argi verta tuos niekniekius dabar prisiminti? Niekas iš jų neprilygs tam, kas dabar netikėtai atsirado, kas slepia savy tiek įdomių ir netikėtų dalykų!

Ir IEE visiškai atsiduoda naujam užsiėmimui. Jeigu jo artimiesiems tai atrodo pavojinga ir žalinga, neverta  įtikinėti jį to atsisakyti – įkalbinėti arba prašyti "pamąstyti blaiviai". Tereikia paprasčiausiai luktelėti, kol atsiras kitas, naujas susidomėjimas.

Tai gal atsitikti net per 5 minutes.

Nemėgsta ilgai užsiiminėti ta pačia veikla. Jeigu iškart kažkas nesigauna, greitai tai meta. Apskritai jam reikalingas partneris, kuris galėtų išpildyti jo fantazijas.

Jei tik kam nors pavyktų papulti į vidinį IEE pasaulį, kiek žmonių pavyktų ten sutikti! Ir visi ten tokie skirtingi, įdomūs, gabūs. O svarbiausia, kad visi žmonės ten geri, juk iš esmės blogų žmonių nebūna.

Pasaulyje daugybė gerų žmonių, daugybė jau išėjo, daugybė dar bus.

Aš, šiaip jau, irgi visai geras.

Kaip nori, taip, bet žmogus – svarbiausia, kas tik gali būti gyvenime. IEE nėra nieko paprasčiau nei susipažinti su nepažįstamu žmogumi ir per penkias minutes tapti geriausiu jo draugu. Kodėl? Paprasčiausiai jis, kaip niekas kitas, pamato visas geriausias to žmogaus savybes ir tuoj pat apie tai jam pasako pačiais maloniausiais žodžiais.

Man pakanka vieno vienintelio žvilgsnio tam, kad suprasčiau pašnekovo „vidų“. Dažniausiai aš pastebiu ir visus trūkumus, užsirašau juos atmintyje, slepiu juos kur nors toli, kad tik atsitiktinai nesurasčiau.

Tiesa, kartais IEE ir „sudega“ dėl užmirštų svetimų žmonių trūkumų. Betgi tai ne priežastis tam, kad pykti ant gyvenimo! Paprasčiausiai jis negali gyventi nebendraudamas su kitais. Kuo pažįstamų daugiau – tuo geriau, praktiškai su visais įsigudrina palaikyti draugiškus santykius.

Jei man santykiuose su žmonėmis kažkas nesigauna – tai mane labai nuliūdina. Bandau surasti kokią nors išeitį, bandau iki galo. O tam, kad sugebėtum su manimi susipykti, reikės labai pasistengti.

Jis laiko save neblogu psichologu. Mėgsta dalinti žmonėms patarimus, reikia to ar nereikia.

Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms

Štai tokia tema ir yra daugelis jo patarimų. Pats IEE sugeba pamatyti paslėptas potencialias žmonių galimybes (ir atskleisti jas). Reikėtų pridurti, kad tai dažnai daroma savo paties naudai (tokiu atveju jomis jis stengiasi neafišuoti). Pavyzdžiui, jam gimė nauja „geniali“ idėja. Galima ją įvykdyti pačiam, bet galima ją leisti išbandyti ir kam nors kitam. IEE suras patį tinkamiausią kandidatą iš daugybės savo pažįstamų, padarys taip, jog jis tiesiog užsidegs šia idėja ir pradės ją įgyvendint.

Kas dar, jei ne IEE, sugebės įkalbėti savo draugus nudažyti už jį tvorą, įtikinus juos, kad tai pats įdomiausias užsiėmimas jų pilkame gyvenime?

Tomas pažiūrėjo į jį ir sako:
"
Ką tu vadini darbu?"
Darbas sužibo naujoje šviesoje

Visi šio minėto „kandidato“ žingsniai, visi jo pasiekimai ir nesėkmės turės IEE svarbią reikšmę, jis mėgsta ir moka pasimokyti ne iš savų, bet iš svetimų klaidų. Jeigu šis žmogus sugebėjo pasiekti gerų rezultatų - nuostabu! IEE ir pats jau (reikalui esant) sugebėtų praeiti pramintu taku ir gauti savo prizą, be to tas žmogus dar ir liktų jam skolingas.

Na, o jeigu nesugebėjo – neigiamas rezultatas juk taip pat rezultatas.

Kas buvo, tas buvo – kitą kartą pavyks!

Nuo atsakomybės už prastą patarimą IEE išsisuks.

Staiga, tą juodą nusivylimo akimirką,
Tomui gimė įkvėpimas!

Apskritai bet kokiomis aplinkybėmis IEE stengiasi nusikratyti nuo savęs atsakomybę. Kaip besusiklostytų situacija, padarys viską, kad tik išliptų sausas iš vandens.

Jaučia milžinišką pasitenkinimą rasdamas išeitį iš padėties, kuri kitiems atrodo beviltiška. Pačią sudėtingiausią etinę situaciją sugeba sušvelninti paprasčiausia išdaiga. Jei ant jo už kažką supyko, sugeba suteikti situacijai „nereikšmingumo“ atspalvį: "Kas gi čia tokio nutiko?"

Išoriškai prieinamas ir atviras IEE bendravime stengiasi išsaugoti kad ir nedidelį, bet reikšmingą atstumą. Pavyzdžiui, jis gali kiek tik nori nesivaržydamas flirtuoti, tačiau, atėjus laikui imtis „atsakingų veiksmų“, paprasčiausiai nuo jų išsisuks.

Savo pažadų vykdyme nėra itin patikimas. Kuomet jis ką nors pažada, tai reiškia, jog jis gali tai padaryti, bet ar padarys iš tikrųjų – dar neaišku. Su juo bendraujant tai derėtų turėti omeny dėl to, kad galima būtų išvengti vėlesnių nesusipratimų. Susitarti su juo lengva, tačiau sunku realizuoti tai, kas buvo sugalvota.

Visuomet stengiasi sau sukurti tikslo siekiančio, tvirto žmogaus įspūdį. Ką gi, toks įspūdis iš tikrųjų susidaro.  Iš tikrųjų kartais, muštynių išvakarėse, IEE elgiasi pagal posakį: "Laikykit mane, o tai aš visus čia sunešiosiu!"; o jeigu jau šito nepavyks išvengti, tai jo veiksmuose bus daugiau „dulkių ir dūmų uždangos“ nei tikro veiksmo.

Bet sakykite, dėl ko gi jam muštis? Savo tikslus, bet kuriuo atveju, jis sugebės pasiekti kur kas paprasčiau ir greičiau. Visa tai daroma iš esmės tik tam, kad parodyti aplinkiniams (asmeniškai ir pats gi tuo nelabai tiki) savo „kietumą“. Tačiau niekuomet IEE nepripažins, jog elgiasi neprotingai! Logika, racionalumas – kokį ilgesį ir nuobodulį tai sukelia, kaip gera būtų gyventi, jei būtų galima visiškai į tai nekreipti dėmesio!

Mokytis? O tai gyventi kada?

Mokykloje laiko mokymuisi jis beveik neskiria, vertina tik nuotykių knygas. Ir todėl jo žinios labai plačios (nors ir negilios). Tikslieji mokslai jam einasi sunkiai, kadangi juose mažoka erdvės kūrybai. Jis gi sumanytojas ir fantazuotojas, pasirengęs net daugybos lentele kaskart naudotis vis kitaip.

Tarp kitko, lyginant šio tipo moksleivius, mergaitės tiksliuosiuose moksluose gaudosi geriau už berniukus.

Kad ir ką IEE bepasakotų, jo žodžiuose realūs faktai bus pripildyti tokia asmeninės fantazijos gausa, kad tikri ten bus likę tik kai kurie vardai ir pavadinimai. Viskas bus labai įdomu ir nuotaikinga, gali būti ir nemažai išminties – dėl to juk verta sumokėti teisingumo ir tikslumo, kurių IEE nekenčia, kainą? Tad ar derėtų apskritai to iš jo reikalauti?

Dar jis nemėgsta rašymo, popierizmų.

IEE nėra „draudžiamų zonų“, „nutylėtų temų“ ir t.t.

Visų baisiausia - kuomet ribojama žmogaus laisvė.

Jei IEE apie ką nors kalba (arba rašo), dažnai jis netoli ir negrįžtamai nuklysta nuo pradinės pokalbio temos.

Kuomet aš ką nors pasakoju, dažnai nukrypstu į tokias painiavas, jog tampa labai sudėtinga sugrįžti prie pasakojimo esmės.

Šio tipo rašytojai lengvai sukuria siužetą, sugalvodami pačius neįtikėčiausius jo pasūkius, tačiau susiduria su sunkumais norėdami logiškai užbaigti veikalą. Kartais jie meta jį toje vietoje, kur jiems atsibodo rašyti – tarsi  "sugalvokit patys, kas vyko toliau!". Jeigu jums teks pamatyti filmą arba perskaityti knygą be pabaigos, tikrų tikriausiai „čia būta IEE“.

Dabar Tomas iš tikrųjų liūdi -
T
aip stebuklingai pasidarbavo jo vaizduotė

Fiziniam gyvenimui jis skiria ne itin daug dėmesio. Neatidus bet kokiems fiziniams nepatogumams, skasmui.

Žinoma, ant vinių tai aš neužmigsiu, bet ant plytų – galiu ir pabandyti.

Savo sveikata nelabai tesirūpina: mano, jog liga turi praeiti pati savaime. Jeigu nuspręs kreiptis pas gydytoją, tai darys ne vien dėl gydymo, bet ir norėdamas gauti informacijos, kas jam nutiko. Jis savo vaizduotės jėga gali prisišaukti juntamą skausmą, tačiau gali ir nepastebėti pirmų realios ligos simptomų.

Jam netgi sudėtinga pasirinkti aprangą pagal oro sąlygas – IEE arba šals žiemos šaltyje apsivilkęs ploną striukę, arba šiltą rudens dieną apsiaus ilgaaulius batus, užsivilks kailinius. Apranga jam reikalinga visiškai ne tam, kad apsaugoti save nuo prastesnio oro. Pagrindinis tikslas, į kurį jis kreipia visą savo dėmesį, - sukurti apie save stipraus ir originalaus žmogaus įspūdį, kuris turėtų nesąmoningai (ir visai netyčia) parodyti jo šiek tiek aristokratišką savo sužavėtų gerbėjų dėmesio ir rūpesčio perteklių.

IEE sugeba rasti užuojautą sau kituose žmonėse nesibaimindamas pasirodyti juokingai ar apgailėtinai. Jam labai reikalingas artimųjų rūpinimasis jo sveikata ir būtimi todėl, kad, jei duosime jam valią, jis ir anginą pradės ledais gydytis! Apskritai mitybos, gydymosi, ligų profilaktikos klausimuose – naivus ir tiki viskuo, ką apie tai kalba kiti žmonės.

Buityje šiek tiek netvarkingas – tvarkos mažoka tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Gali turėti problemų dėl skonio. Mėgsta paeksperimentuoti su savo išvaizda arba kambario išdėstymu. Tačiau savo ekstravagantiškumu praktiškai niekuomet neviršija leistinų padorumo ribų, nors ir stengiasi aplinkiniams sudaryti „beribį“ įspūdį.

O iš tikrųjų visi jo padūkę „išsišokimai“ labai retai viršijas ribas, priimtas žmonių bendruomenėje. Prie viso savo „parodomojo“ ekscentriškumo IEE konservatorius, dažniausiai laiko palaimintų tradicijų šalininkas, tarp kitko tai pastebima ne tik tai elegantiškai – skandalingoje aprangoje bei šukuosenoje, bet ir visame jo gyvenimo stiliuje. IEE įneša gyvos įvairovės į kartais pernelyg konservatyvią sergėtojų kvadrą.

Iš tikrųjų, būk savimi. Paprasčiausiai gyvenk.

Kasdieniame darbe IEE siekia naudotis daug kartų (svetima patirtimi) patikrintais metodais. Rankų darbe jis ne itin pajėgus, kad ir dėl to, jog greit pavargsta nuo vienodų – varginančių judesių.

Aš nemėgstu plauti indų todėl, kad jie riebaloti ir šlykštūs.

IEE turi originalų būdą taisyti sugedusį daiktą: jis ima jį judinti, kratyti ir stuksenti, kol tas nepradės veikti (iš baimės, ko gero) arba nesubyrės galutinai. Tiesa, pats geriausias būdas įtikinti IEE jūsų palankumu jam – suremontuoti viską, kas tik yra sugedę jo namuose. Jis labai gerbia meistrauti sugebančius žmones.

Darbe jis gali pasiūlyti kitą (ne naują, bet panašų į tą, kuris jau buvo naudojamas kitame darbe) atlikimo būdą, bet pats, greičiausiai, nesieks užbaigti darbo iki galo. Jeigu neišeina darbo padaryti greitai, kartą prišokus, jam labai sudėtinga „atvesti jį į protą“.

Aš ne stajeris – aš sprinteris!

Būna taip, kad IEE pasireiškia apatija ir valios trūkumas, tada jam nieko nesinori daryti. Jis visiškai priklausomas nuo savo nuotaikos.

Mano darbas priklauso nuo paros laiko

Laiką IEE jaučia nevisai tiksliai. Jam praktiškai visuomet yra „dabar“: kas buvo, tas praėjo, o kas bus – dar neaišku. Jis moka gyventi šia diena, spręsdamas visas problemas principu „šiandien vardan šiandienos“, o savo veiksmais dažnai balansuoja ant mažų nesėkmių ribos, neprisileisdamas tik didesnių nemalonumų. IEE ne itin apdairus, mažai rūpinasi tuo, kad viskas būtų „lyg kiauraraštyje (labai gerai, tobulai)“.

Aš dirbu nelabai organizuotai, nors jeigu labai pasistengčiau (jei turėčiau tikslą), tuomet, žinoma, galėčiau suspėti.

Kitas atvejis – jeigu ko reikia pažįstamiems, draugams. Atrodo, kad jų „laiko“ problemas sprendžia labiau apgalvotai ir atsakingai. Dažniausiai nesiūlo savo paslaugų, bet jeigu mato, kad žmonės turi labai didelių sunkumų su kuriais negali savarankiškai susitvarkyti, pasistengs jiems padėti.

Dažniausiai jo pagalba pasireiškia patarimais ir rekomendacijomis. Jis gali vos girdimai žmogui (taip pat ir sau pačiam) pasakyti, kad gresia netikėtas pavojus, ir neįgrisdamas kitam švelniai duoti (visiškai naudingą) patarimą. Tačiau neužsispirs, kad patarimas būtų vykdomas kaip patarta. IEE paprasčiausiai gali „paimti už rankos“ ir, nieko nepaaiškinęs, pravesti pro „pavojingą vietą“. Į padėką už tai numos ranka – kokie niekai! – bet viduje džiaugsis, kad galėjo kam nors pasitarnauti ir kad buvo pastebėtas. Pavyzdžiui, kuomet pas jį apsilanko svečias, jis, kaip įprasta, suranda galimybę duoti svečiui suprasti, jog šis atėjo kaip tik laiku ir kad buvo laukiamas.

Bet žymiai atsakingiau (nors ir nesąmoningai) jis vertina emocinį toną aplink save. Retkarčiais atrodo, kad geros IEE emocijos egzistuoja tik tam, kad nebūtų blogų pas kitus.

Pati negaliu suprasti, kodėl taip gaunasi: veido išraiška yra vienas reikalas, o sielos būvis – visai kas kita. O pas kitus, ką, argi ne taip?..

Teisę į emocinį suartėjimą jis pasilieka tik pats sau. Draugams jo šypsena atvira ir draugiška, o žmonėms, kuriuos jis dėl kažkokių priežasčių tuo metu nori laikyti nuo savęs per atstumą, gali iš jo kliūti sarkazmo gama, taktiška pajuoka arba lengvas šaltumas.

Bet nepaisant savo ekspresyvumo ir ekscentriškumo IEE stengiasi išvengti situacijų su staigiais emocijų protrūkiais. Jo turtingame žmonių poveikio arsenale gali būti daugybė įvairiausių veiksmų – išskyrus tuos, kurie pagrįsti emociniu nesusivaldymu.

Bet jeigu tik jis pastebės, kad kažkas iš jo draugų prarado nuotaiką, šalinasi žmonių – tuoj pat pradės dalytis su juo savo ryškiomis „fantazijomis“, pasiūlys jam įgyvendinti „vieną ypatingą idėją arba paprasčiausiai pradės jam pasakoti, koks jis yra geras, ir koks svarbus žmonėms.

IEE – balzamas nuo prastos nuotaikos, vienatvės. Jam lengva leisti žmogui suprasti, kad jis gyvena ne veltui, kad yra reikalingas. IEE nuves jį į savo stebuklingą fantazijų, žaidimų pasaulį: tokį, kuriame nėra pykčio, nėra nuobodulio, gyvenimas tiesiog virte verda. Ten nėra senatvės, vyrauja išmintis.

Draugiška šypsena, žaisimingos akys, milžiniška vaizduotė – tikrai neblogas derinys viename žmoguje, tiesa?!

 

Pirmoji funkcija: galimybių intuicija

Labai laki vaizduotė, ryškios ir įdomios fantazijos, staigus galimybių, kurias pateikia situacija, supratimas. Spontaniškas sprendimų priėmimas, sugebėjimas rasti išeitį iš bet kokios sudėtingos etinės situacijos. Domėjimasis viskuo, kas nauja ir neįprasta. Sugebėjimas pastebėti žmonių vertę ir pasiruošimas apie tai visiems papasakoti. Fantazuotojas, sumanytojas, linkęs į ekscentriškumą.

Antroji funkcija: santykių etika

Žmonių troškimų ir interesų supratimas. Noras ir sugebėjimas palaikyti su žmonėmis draugiškus santykius. Troškimas išmokyti žmones būti draugiškai tarpusavyje. Mokėjimas rasti kontaktą su bet kuriuo žmogumi. Noras ir sugebėjimas patiki kitiems, mylėti save patį. Atvirumas, daugybė pažįstamų ir draugų, mokėjimas palenkti pašnekovą savo pusėn.

Trečioji funkcija: valios sensorika

Supratimas būtinybės būti ryžtingu ir tikslo siekiančiu žmogumi. Demonstratyvus pasiruošimas apginti savo teises, kartais tam panaudojant agresiją. Nenoras su kuo nors aptarinėti savo valios lygio. Neadekvatus savo jėgos potencialo demonstravimas. Mušeika su nuslėptu noru išvengti tiesioginio susidūrimo.

Ketvirtoji funkcija: santykių logika

Veiksmų chaotiškumas ir nelogiškumas. Nenoras „filosofuoti“. Nesugebėjimas ilgai laikytis „vienos linijos“, chaotiškas judėjimas tikslo link. Nesugebėjimas laikytis anksčiau priimtų sprendimų. Disciplinos trūkumas, kartais – pažadų nevykdymas.

Penktoji funkcija: pojūčių sensorika

Mažas jautrumas. Silpnas fizinės gyvenimo pusės jutimas. Pasąmoningas tikėjimas savo teise perkelti savo sveikatos ir patogumų rūpesčius ant svetimų pečių. Pasitikėjimas visais patarimais ir rekomendacijomis buityje. Kasdienio gyvenimo paprastumas. Dėkingumas už rūpestį savo atžvilgiu.

Šeštoji funkcija: dalykinė logika

Neypatingas sugebėjimas „dirbti rankomis“. Silpnas praktinės mechanizmų veiklos supratimas. Darbas pagal metodiką, jau patikrintą svetimoje praktikoje. Pasiruošimas su dideliu dėkingumu priimti praktišką pagalbą. Konservatizmas, domėjimasis dalykine informacija.

Septintoji funkcija: laiko intuicija

Kitiems žmonėms neparodomos įžvalgos. Vidinis poreikis būti visų įvykių, vykstančių jį supančių žmonių gyvenimuose, eigoje. Pastovus ir nevisuomet sąmoningas „žvalgymasis“ pavojų, gresiančių artimiesiems. Tuo tarpu įspėjimas apie galimus nemalonumus ir pavojus, gaunamas iš aplinkinių, ignoruojamas.

Aštuntoji funkcija: emocijų etika

Gebėjimas aplink save sukurti tolygiai linksmą atmosferą. Atsakomybė už aplinkinių žmonių nuotaiką, jų emocijų „išlyginimas“. Principinis „emocinio“ spaudimo žmonėms atsisakymas . Optimizmo demonstravimas, kartais apsimestinis emocingumas. Bloga nuotaika slepiama nuo aplinkinių juos įtikinant, kad „viskas gerai“.

(С) Jevgenija Gorenko, Vladimiras Tolstikovas "Savojo Aš prigimtis"

 


J.Gorenko, V.Tolstikov
Vertė: Justas Šarkys

Versta iš: http://www.socioniko.net/rus/index.php/geksli/81-geksli-gorenko-tolstikov 

   
FacebookTwitterStumbleuponGoogle BookmarksNewsvineLinkedin
© www.socion.lt