Dualinių santykių kasdienybė – Napoleonas / Balzakas

Mūsų ciklas skirtas aprašyti ypatybes, atsirandančias visų aštuonių sociono dualinių diadų dualizacijos procese. Tai straipsniai tiems, kas ką tik susipažino su socionika ir daro pirmuosius žingsnius savo ir aplinkinių, kaip IMTipo atstovų, pažinime ir supratime. Straipsnių tikslas – padėti pažvelgti į dualinius santykius blaiviau, parodyti ne tiktai dualizacijos «malonumus» – apie tai daug prirašyta [1, 5], bet ir problemas, atsirandančias sąveikaujant dualams. Pradedantiems bendrauti su dualais, Ciklas gali padėti tuo, kad leis pažvelgti į bendravimo ypatumus kaip į dėsningus, atsirandančius dėl IMTipų skirtumų. Iš tų, kas jau ilgai bendravo su dualais, mes laukiame įdomių pavyzdžių – kaip viskas klostėsi.

Mums dažnai užduoda klausimą, kam dualams apskritai reikalingos instrukcijos? Prigimtis viską padarys pati – atsiranda trauka, o ten jau… «Klausykite širdies, jinai pasakys». Tačiau mūsų konsultavimo ir treningo grupių vedimo patirtis rodo, kad kaip tik neaišku kaip bus «o ten jau…». Ir tai dualinėse porose dažnai priveda prie nesusipratimų ir konfliktų, nežiūrint į visus «širdies patarimus». Sunkumų sprendimo keliai skirtingi – ir socioniniai, ir psichologiniai. Kažkurioms poroms pakanka parodyti, kame nesusipratimų priežastys, kitoms būtinas derybų vedimo ekspres – kursas pagal principą «laimėjmas-laimėjimas». Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Mes dažnai susiduriame su tuo, kad naujokai socionikoje labai domisi savo dualais – jau labai viliojamai populiariose knygutėse atrodo dualinė sąveika. Mūsų požiūriu, dualinius santykius, kaip ir bet kuriuos kitus tarptipinius santykius, reikia kurti. O sėkmė priklauso ir nuo to, kiek partneriai suvokia, kad «…gerus ar blogus, lengvus ar sunkius santykius su kitais žmonėmis lemia ne žmonių gera valia, o jų IM tipas» [1] (mes patikslintume «ne tiktai žmonių gera valia, bet ir jų IM tipas »). Svarbu ir tai, ar žmonės žino apie partnerio IM tipo ypatumus, ar sugeba į juos atsižvelgti «kasdienybėje», kada šventės ir pažinimo atmosfera truputį nublanksta. Palankus santykių vystymasis dažnai slypi partnerių mokėjime «susitarti krante», mokėjime klausytis ir girdėti vienam kitą, atskirti sunkumus, sąlygotus skirtingų IM tipų nuo sunkumų, atsirandančių dėl asmeninių ypatybių (išsilavinimo lygmens, tolerantiškumo partneriui lygmens, optimizmo ir kt.), noro ir mokėjimo aptarti ir spręsti atsirandančias problemas.

Jeigu žmonės paprasčiausiai kartu ilsisi, jeigu nėra bendrų reikalų ir su jais susijusių problemų (t.y. sąveika tarp žmonių greičiau energetinė), tai dažniausiai sunkumų dualizacijoje apskritai neatsiranda. Žmonės randasi kartu, mėgaujasi tarpusavio trauka. Kitas reikalas šeimoje ir tuo labiau – darbe. Daugumoje šeimų sutuoktiniai sprendžia bendrus uždavinius, susijusius su buities ir poilsio organizavimu, vaikų auklėjimu, biudžeto planavimu ir t.t. Būtent čia mūsų ir tyko sunkumai – mes suvokiame, kad dualai – absoliučiai į mus nepanašūs žmonės…

Autoriai taip pat pastebėjo įdomų skirtumą racionaliųjų ir iracionaliųjų diadų dualizacijoje ir jų požiūrį į «instrukcijas santykiuose». Racionalai labiau linkę naudotis rekomendacijomis, pats instrukcijų egzistavimo FAKTAS jų nė kiek nevargina, atvirkščiai, dažniausiai jie jų netgi ieško. Racionalai vertina vykstančius įvykius, stengdamiesi įmontuoti naują informaciją į jiems šiuo momentu įprastą pasaulio vaizdą, todėl jie kartais siekia «teisingų» santykių (ypač pradiniuose socionikos nagrinėjimo etapuose). Dėl to racionalams būna paprasčiau susitarti, jeigu jie santykiuose orientuoti į konstruktyvumą. Jų informacinio metabolizmo ypatybė tokia, kad jeigu jau kokias žinias, teoriją, būdą arba metodą abu laiko teisingu, tai stengsis laikytis paruošto požiūrio, tame tarpe – instrukcijų santykiuose.

Atvirkščiai, iracionalai orientuojasi pagal situaciją, jie linkę lanksčiai reaguoti į vykstančius įvykius, taigi KAIP jie sureaguos priklauso nuo situacijos konteksto ir nuo laiko momento, jų būsenos, jėgų, galimybių išdėstymo ir kt. Iracionalams lengviau prisitaikyti vienam prie kito būtent dėl psichikos lankstumo, jeigu jie santykiuose orientuoti į konstruktyvumą. Objektyvūs sunkumai, sąlygojami IM skirtumų, egzistuoja ir iracionalų porose. Tačiau rekomendacijas kaip juos pašalinti iracionalai kartais priima kaip jų situacinio sureagavimo laisvės suvaržymą, atrodo ypač nerūpestingi (nerūpestingumo/apdairumo požymis [4]), kurie kiekvieną situaciją suvokia kaip naują ir kiekvienam naujam uždaviniui sugalvoja naują algoritmą.

Ir toms, ir kitoms dualų diadoms norint suvokti dualizacijos ypatybes, galbūt, teks trupučiuką išeiti už įprasto reagavimo būdo ribų.

Racionalams teks išeiti už savo supratimo ribų, kad netgi jei «socionika veikia!» [3] ir duoda rekomendacijas, kurios santykiuose taip pat veikia, gyvenimas yra žymiai platesnis, negu instrukcijos.

Iracionalams – už savo supratimo, kad santykiuose atsirandančių objektyvių sunkumų savalaikė analizė ir jų įveikimo rekomendacijų taikymas nevaržo reagavimo laisvės, o tiktai suteikia partneriams galimybę geriau suprasti vienam kitą kiekvienoje konkrečioje situacijoje.

Išnagrinėkime dualų poros Napoleonas-Balzakas ypatybes.

Kai kurios poroje atsirandančios problemos ir nesusipratimai panašūs į poros Žukovas–Jeseninas problemas. Sensorinis ekstravertas Napoleonas :bsensoric: :wintuition: (JS+BE) – išorinės erdvės karalius, intuityvus intravertas Balzakas :wintuition: :blogic: (BI+JL) – laiko valdovas. Atstovaudamas poros interesus Napoleonas aiškiai užbrėžia Tikslą, surikiuoja strategiją, Balzakas numato Kelią, t.y. šio tikslo pasiekimo būdą arba taktiką. Valios sensorikas Napoleonas kiekvienu konkrečiu laiko momentu stebi jėgų išsidėstymą, susitaria, jeigu reikia – paspaudžia. Balzakas parenka momentą veiksmui ir seka proceso efektyvumą. Tai – ideali situacija, kada pora darbuojasi prie bendro reikalo, partneriai žino savo stiprias ir silpnas puses ir pasitiki vienas kitu. Laikui bėgant taip ir atsitinka, tačiau pradiniame dualizacijos etape SEE ir ILI kaip ir bet kuriai kitai diadai ne visada sekasi sklandžiai.

Napoleonas linkęs prisiimti sau atsakomybę už žmones, kurie įeina į jo aplinką. SEE, dažniausiai, visada žino, ko nori ir moka tą pasiekti, susitardamas ir išnaudodamas kitų žmonių galimybes. Reikiamus santykius su žmonėmis Napoleonai surikiuoja gana lengvai. Jie moka nuteikti žmones palankiai sau, tarp kitko partneris gali manyti, kad tarp jų nusistovėjo santykiai, tuomet kai Napoleonas paprasčiausiai bendrauja gana tolimoje psichologinėje distancijoje «dėl reikalo». Brandžiame amžiuje, sukaupus didelį kiekį įvairiausių santykių, atsakomybės našta gali tapti pernelyg slegianti netgi Napoleonams. Pasak moters SEE: «Aš rengiuosi pastatyti didžiulį namą ir apgyvendinti jame visus savo giminaičius (iš skirtingų miestų, autoriaus pastaba). Vistiek padedu visiems, tad tegu nors gyvena greta…» Taip pat ji: «…kirpykloje visuomet vaikštau pas skirtingus meistrus. Įprastai po antrojo apsilankymo jau susiklosto santykiai, ir jaučiu, kad aš tarsi skolinga. O aš nenoriu papildomų įsipareigojimų».

Napoleonai teikia prioritetą viską nuspręsti patiems savo atžvilgiu ir padeda priimti sprendimus žmonėms, kurie susiję su jais tam tikrais santykiais. Moteris SEE: «Kol kas dar niekas neišdrįso man pasakyti, kad aš ką nors privalau daryti!» . SEE kaip ekstravertas orientuotas į sąveiką su išorinio pasaulio objektais ir kaip bazinis sensorikas kartais linkęs spręsti, kaip kitam žmogui geriau. Ypač artimuose santykiuose. Jeigu Napoleonas nusprendė, jis linkęs iškart imtis užmojų realizacijos (ryžtingumas, [4]), ypač – jeigu labai norisi!

Balzakas kiekvienoje konkrečioje situacijoje jaučia, ar atėjo laikas pradėti procesą. Tai jo vidinė nuojauta, nepaaiškinama žodžiais (laiko intuicija :wintuition: – BI – iracionali funkcija, verbalizuoti savo pojūčius nėra paprasta, dvigubai sunkiau paaiškinti – kodėl taip, o ne kitaip). ILI – intravertas ir apie savo pojūčius, kad «dar ne laikas» gali ir nepasakyti. Išoriškai tai gali atrodyti kaip neveiklumas. Napoleonas mobilizuotas, energingas ir veržiasi į kovą, o Balzakas …nieko neveikia. Kodėl – neaišku. Tai Napoleoną gali labai stipriai suerzinti. Pasak vyro SEE: «Man reikia veiksmo! O jinai paprasčiausiai sėdi». Į klausimą: «Kodėl?» mergina ILI atsako: «Aš suprantu, kad dar ne laikas. Tuomet kam?». Napoleonui ši situacija iš pradžių gali pasirodyti nesuprantama – iš kur jis(ji) gali žinoti kad «dar ne laikas» ?! SEE aukso viduriuko svajonės funkcija – pats protingiausias ir pats įžvalgiausias. Todėl klausimas «iš kur jis(ji) gali žinoti apie laiką?!» visiškai dėsningas. Panašų Balzako elgesį, jeigu jis nepaaiškinamas partneriui suprantama kalba, Napoleonas gali suvokti kaip labai nemalonus… Pasak vyro SEE: «Pasakiau – aš viską išspręsiu. Tiktai tikėk manimi» . O Balzakas ne tai kad netiki, jis paprasčiausiai mato – neatėjo laikas ir viskas. Į laiką Balzakas žiūri su didele pagarba, į pasikėsinimus į savo asmeninį laiką – griežtai negatyviai. Išeitis – susitarti. Tačiau prieš susitardami, žmonės įprastai stengiasi suprasti vienas kitą. O dualų porose tai būna ne paprasta. Intravertas ILI gali įlįsti į savo kriauklę, ir pabandyk – iškrapštyk jį iš ten. O etikas SEE, visus žodžius ir įvykius suvokia kaip santykio demonstravimą – be to santykio asmeniškai su juo.

Situacija gali baigtis tuo kad, matydamas savo bandymų bergždumą, Napoleonas įširs, įsižeis ir pasitrauks (EGO blokas – JS+BE). Gi Balzakas, greičiausiai, pasiners į savo intraversiją. ILI gali išoriškai neparodyti emocijų (konstruktyvizmas, [4]), tačiau viduje jos kunkuliuos gana ilgai. Ir išorinis abejingumas, kartais netgi partnerio šaltumas gali SEE dar stipriau sužeisti. Konstruktyvistai, netgi pergyvendami emocijas viduje, sugeba stipriai įtakoti aplinkinių nuotaiką. Ir ILI, nepaisant skaudžiosios emocijų etikos :bethics: – JE, ne išimtis. Pasak merginos ILI: «Jis, žinoma, jaučia mano nuotaiką… Ir bando ją pataisyti, be paprastai būna jau vėlu».

Susidaro įdomi situacija. Balzakas tiksliai žino laiko momentą kada «dar nevėlu» paveikti jo nuotaiką, tačiau pranešti tai partneriui gana sunku, pirma, dėl intraversijos ir, antra, išreikšti žodžiais savo emocijas ILI nėra paprasta (emocijų etika :bethics: – JE – skaudžioji funkcija). Čia kaip tik reikia SEE foninės emocijų etikos :bethics: – JE palaikymo, kuri veikia «be žodžių prie reikalo». Napoleonas kaip etikas-emotyvistas sugeba sugauti mažiausius nuotaikų virpesius. Tačiau foninės funkcijos – mūsų «gerojo burtininko» – reakcija kartais gali vėluoti ir suprantama, deja, ne iš karto. Ir jeigu Napoleonas «išmoks» įsijaus į partnerio nuotaikas, jeigu pajaus, kas šiuo momentu su juo darosi, tai sugebės užbėgti už akių negatyviam partnerio nuotaikos kritimui dar tuomet, kada jinai tiktai užgimsta… Balzakas už tai bus jam labai dėkingas, juk vidiniai pergyvenimai, kartais labai audringi, atima daug jėgų, vertų geresnio pritaikymo…

Pagal bendravimo stilių Napoleonas įeina į aistringųjų grupę, Balzakas – į šaltakraujų grupę [2]. Tarpusavio sąveika poroje SEE–ILI (ir taip pat IEE–SLI, šio dalijimo į grupes požiūriu) iš esmės skiriasi nuo tarpusavio sąveikos porose ESE–LII ir EIE–LSI. 1-oje ir 2-oje kvadrose bendras požymis – subjektyvizmas (linksmumas)[4], 3-je ir 4-oje kvadrose – objektyvizmas (rimtumas) [4]. Tai nulemia skirtingą šių kvadrų požiūrį į emocijas. «Linksmiesiems» etikams – ESE ir EIE – emocijų etika – bazinė funkcija (konstruktyvizmas), savo dualinėse porose būtent jie įtakoja nuotaiką, o LII ir LSI savo ruožtu – prisitaiko pagal nuotaiką (emotyvizmas). Be to, linksmiesiems emocijų išreiškimas – tai gyvenimo būdas, jie – labiau siekia išreikšti emocijas, kiti – labiau siekia jas gauti. «Rimtose» porose kaip tik šaltakraujai ILI ir SLI – konstruktyvistai ir emocinio fono požiūriu poroje «lenkia savo liniją». 3-osios ir 4-osios kvadrų aistringieji etikai SEE ir IEE – emotyvistai, jie prisitaiko prie partnerio nuotaikos ir paskui jau įtakoja ją (kaip aprašyta aukščiau).

Gerai, jeigu poroje yra bendri interesai arba bendras reikalas. Gi jeigu partnerių interesai skiriasi, t.y. Napoleonas nori vieno, o jo partneris Balzakas – kito, tai susitarti jiems kartais būna gana sunku. Vienas iš diadinių požymių šioje poroje – atkaklumas [4]. Atkaklieji linkę saugoti ir ginti kiekvienas savo interesus. Be to, kiekvienam būdingi skirtingi gynimo būdai. Napoleonui būdinga «kūrybiškai» įkalbinėti ir išreikšti požiūrį, kartais jis gali ir paspausti. Balzakas, greičiau, pabrėš siūlomo dalyko naudą ir savalaikiškumą (taip pat stebėjome situaciją, kada mergina Balzakė emocionaliai pareiškė: «Dabar arba niekada!») Aprašytoje situacijoje partneriai abipusiškai daro poveikį vienas kito vaikiškam blokui (ILI SUPERID – :bsensoric: :wethics: JS+BE, SEE SUPERID – :wintuition: :blogic: BI+JL). Teoriškai[6] pozityvią informaciją į vaikišką bloką dualai suvokia puikiai ir padeda «atsiskleisti», t.y. «įsiteigti» ir sureaguoti teigiamai. Praktikoje dažnai viskas kitaip. Ir tai priklauso visų pirma nuo to, ar prioritetinis interesas yra gerų santykių išsaugojimas poroje, ar prioritetinis yra kitas interesas.

Napoleonas įeina į valdingųjų stimulinę grupę [3]. Nagrinėjamame kontekste šio tipo žmonėms dažnai veiksmo motyvas yra valdžia, prestižas ir nusileisti – reiškia kažkokia dalimi parodyti silpnumą, nuleisti savo statusą, sumažinti prestižą.

Balzakas įeina į savivertės stimulinę grupę [3], dažnai šio tipo žmonėms veiksmo motyvas yra jo paties interesas veiklai ir tam tikra nepriklausomybė. Jiems nusileisti – reiškia kažkuria dalimi išduoti save.

Abu partneriai gali tvirtai laikytis savo, kas kartais blogina santykius poroje. Pagal patirtį, išeitimi iš šios situacijos gali tapti susitarimas (ir geriausia – išankstinis) apie tai, kad kiekvienas tokiu momentu užsiima savo dalykais – kas įdomu. Nesant tokio susitarimo abu vistiek užsiima savo dalykais, tuo kas įdomu, tačiau tuo pačiu dažnai kyla įsižeidimas dėl partnerio. Pasak vyro SEE (labai emocionaliai – aut.): «Aš jai sakau: «Na daryk ką nori!!!»

Požiūris į resursus poroje dažnai taip pat skirtingas. Pora SEE–ILI – apdairieji (požymis nerūpestingumas-apdairumas [4]). Balzakas – bazinis intuitas ir negatyvistas, jis į ateitį žiūrį iš pozicijos, ko ten trūksta (todėl ILI prognozės dažnai atrodo negatyvios). Citata iš forumo (mergina ILI): «Vis tiek galima ir reikia laukti paties blogiausio». Šio IMTipo žmonės dažnai linkę kaupti priemones – aprūpintai ateičiai. Iš mamos pokalbio su 4 metukų vaiku ILI: «Aš juk greitai tapsiu milijonierium». – «Tiesa? O kam tau šitai?» – «Nagi pinigus labai mėgstu». Balzako suinteresuotumas priemonių kaupimu «ateičiai» gali prasilenkti su Napoleono interesais situacijoje «čia ir dabar». Napoleonui ateitis nežinoma. Jam, žinoma, įdomu sužinoti ateitį ir pasirūpinti ja, tačiau šiandien gali būti daug aktualių «NORIU» (bazinė valios sensorika :bsensoric: – JS), kurių aukoti vardan «ateities» Napoleonas ne visada pasirengęs. Ir jau nuo konkrečių žmonių asmeninių savybių ir jų mokėjimo susitarti priklauso, ar pavyks rasti išmintingą balansą. IMT tarpusavio sąveikos lygmenyje tai nėra paprasta objektyviai (atkaklumas – prioritetas atiduodamas savo interesams prieš resursus).

Jeigu santykiai klostosi, dualams gera, komfortiška ir įdomu būti kartu. Tačiau jų gyvenimo ritmas skirtingas. Ekstravertui, ypač etikui, norisi gana dažnai būti tarp žmonių, bendrauti, «išleisti pasivaikščioti savo ekstraversiją». Bendravime su žmonėmis, dalijimesi išgyvenimais, pasikeitime naujienomis ir emocijomis etikas mato sau gilią prasmę. Jis harmonizuoja energetines būsenas ir santykius tarp žmonių, o asmeniniame lygmenyje – maitinasi energija ir pasikelia gyvenimo tonusą. O intravertui, ypač logikui, toks gyvenimo būdas gali būti nelabai įdomus, o kartais – net ir keistas. Pagrindinis praktiškai bet kurio amžiaus ILI klausimas: «kam, kuriam tikslui?» Mamos ir 10-mečio berniuko ILI dialogas: «Nagi, mano drauge, ruošk pamokas» – «O man už tai užmokės?». Balzakui visame kame turi būti prasmė, ir, kaip intravertiniam logikui, jam ne visuomet suprantamas Napoleono veržimasis bendrauti ir būti matomam… ILI kartais į galvą neateina, kad tokiu būdu ekstravertinis etikas užmezga reikalingus ryšius (ateičiai!). O paaiškinti savo elgesį SEE nėra linkęs, kadangi nuoširdžiai mano (kaip ir bet kurio kito IMTipo atstovas), kad jo elgesio motyvai partneriui suprantami.

Napoleono bendravimas su žmonėmis kartais gali atrodyti kaip flirtas, koketavimas. Balzaką tai gali skaudžiai žeisti, kadangi kartais neaišku, kaip «išlaikyti savo» (valios sensorika :bsensoric: – JS – sugestyvinė funkcija) ir sureguliuoti reikiamus santykius (santykių etika :wethics: – BE – referentinė funkcija). Be to Napoleonas gi dažniausiai emocionaliai į savo flirtą nors ir įsitraukia, tačiau neilgam. Ir nors gali netikėtai įsimylėti – tai paprastai greitai praeina (emotyvistai greitai užsidega ir taip pat greitai atvėsta). Tikroji «flirto» intriga Balzakui dažniausiai nesuprantama (protas ir analizė tokiuose reikaluose ne pagalbininkai), todėl ILI gali suvokti SEE elgesį kaip nelogišką, nenuoseklų, įžeidžiamą ir kenksmingą santykiams.

Dualai traukia vienas kitą savo nepanašumu. Napoleonas – valingas ir valdingas, dažniausiai bet kurioje draugijoje matomas charizmatiškas lyderis. O Balzakas – atsiskyręs ir paslaptingas, neprieinamas, neretai linksmas ir ironiškas. Pažinties iniciatyva šioje poroje dažniau priklauso Napoleonui. Napoleono draugijoje įprastai į save pasinėręs Balzakas dažna neatpažįstamai pasikeičia, aktyvizuojasi. Mes stebėjome įdomų vaizdą. 8 metų erniukas ILI, (gyvenime – mažai bendraujantis su nepažįstamais žmonėmis, pasinėręs į save – tipiškas intravertinis logikas) pirmąkart susipažino su duale, 21 metų mergina. Vos spėjęs pasakyti savo vardą, jis pabėgo ir greitai grįžo nešinąs pluoštu savo sąsiuvinių su pasakojimais ir eilėraščiais. 20 sekančių minučių bėgyje jis susižavėjęs skaitė nustebintai publikai savo kūrinius. Be to, buvo matyti, kad jis mato tiktai JĄ – merginą SEE. Užbaigęs, jis ėmė šmaikštauti, žaisti žodžiais, krėsti juokus, dualė, žinoma, buvo sužavėta. Mūsų požiūriu, toks elgesio pasikeitimas – energetinės dualinės traukos poveikis. Mūsų pavyzdyje ILI patraukia partnerio dėmesį (žinoma, nesąmoningai), demonstruodamas savo stipriąsias savybes – logiką ir fantaziją. Tarp suaugusiųjų mes vargu ar matytumėme tokį nuoširdų bendravimą, ypač – pradiniame pažinties etape, juk tam mes ir suaugę, kad žinotume «socialinio elgesio» paslaptis. Galima tiktai nuspėti, kaip vyktų dualizacija, jeigu mes nebūtume sąlygojami elgesio taisyklių ir, nesidrovėdami, demonstruotume partneriui viską, kuo esame stiprūs…

Artimų draugų rate ILI – draugiškas ir įdomus pašnekovas. Šio IMTipo žmonės dažnai pasižymi enciklopedine mąstysena, jiems įdomu gilinti savo žinias įvairiose srityse ir, žinoma, aptarinėti savo naujus atradimus su tais, kas juos supranta. Napoleoną ši Balzako savybė labai traukia. Pasak moters SEE: «Mane nuolat stebina, kaip galima šitiek žinoti?!» ILI traukia SEE būtent tuo, kad pačiam Napoleonui «graužti mokslo granitą» ne visada įdomu, juk aplink tiek daug kitų reikalų! pasak mergaitės SEE tėčio: «Ji pas mus mokosi nelabai … Ir nuostabiausia – dėl to visai nepergyvena! Gauna «dvejetą» ir pernelyg nenusimena, žino, kad dėl to jos draugai blogiau į ją neims žiūrėti!»

O klausytis Balzako samprotavimų Napoleonas gali ilgai ir su didžiausiu susidomėjimu. Balzakas, kurio humoras kartais turi sarkastiškumo dozę, juk aplink tiek «nenuovokių bukagalvių», Napoleono atžvilgiu dažniausiai kantrus ir pasirengęs po keletą kartų aiškinti vieną ir tą patį, juk žmogus susidomėjęs jo klausosi ir nuoširdžiai bando susigaudyti.

«Balzakiškas» jumoras – tai atskira įdomi tema aptarimui ir mes leisime sau nedidelį nukrypimą nuo pašnekesio apie dualizaciją.

Daugelis iš mūsų tikriausiai pastebėjo, kad bendraujant su ILI IMTipo atstovais galima lengvai «užsirauti» ant juokų, kurių prasmė mums taps aiški, švelniai tariant, truputį vėliau. Pasak merginos ILI: «Aš dažnai pastebėdavau, kad žmonės nesijuokia iš mano pašmaikštavimų. Iš pradžių aš netgi pergyvendavau dėl to, o paskui supratau, kad jie paprasčiausiai ne iš karto juos supranta. Dabar stengiuosi specialiai pajuokauti taip, kad būtų nesuprantama». ILI – konstruktyvistas, jo pasisakymų logiškumas «matosi» iškart, iš jo foninės struktūrinės logikos (BL) skrydžio «aukščio» – galimi pajuokavimai tyčia iškreipiant loginę prasmę, o bazinė laiko intuicija – BI– kaip visko sąryšis su viskuo – leidžia rasti paslėptas prasmes ir nustatyti ryšius, kurie iš pirmo žvilgsnio (ir netgi iš antro) ne visuomet akivaizdūs. ILI, 5-erių metų, juokauja: «Вы знаете, почему горностаев назвали горностаями? Потому что они живут в горах стаями…» (Neišverčiamas žodžių žaismas… panašu būtų į „Ar žinote kodėl čiurlius pavadino čiurliais? Todėl, kad jų giedojimas panašus į čiurlenimą“). Arba: «Вы знаете почему зябликов назвали зябликами? Правильно – потому что они зябнут…» (taip pat neišverčiama… pvz. „Ar žinote kodėl žalvarnį vadina žalvarniu? Teisingai – neprinokęs varnas.“ Suaugusių ILI pajuokavimai gali būti gana įžeidūs. To priežastis, mūsų požiūriu – skaudžioji emocijų etika – :bethics: JE. Daugelis ILI prisipažįsta, kad jiems ne visada suprantama, ar žmonės juokiasi iš jų, kartu su jais, ar apskritai linksmi kita dingstimi. Pasak vyro ILI: «Anksčiau, atsimenu, – einu su gėlėmis, man atrodo, visi iš manęs juokiasi. Dabar iš patirties žinau – iš manęs nesijuokia. Aš gerai atrodau ir esu pakankamai protingas, jeigu kas nors ir manęs piktai pasijuoks – visuomenė pati juos pataisys. Aš gėles dovanojau šimtus kartų, nė karto niekas nesijuokė – geras dalykas statistika, dabar jeigu kas ką pasakytų – pagalvočiau, kad debilas». Todėl «įžeidumas ir kandumas», greičiau, atsakomoji reakcija, siekimas apsaugoti save per silpnąjį aspektą, negu noras įžeisti arba įskaudinti. Juk iš tikrųjų ILI būna nesuprantama, kaip žmogus sureagavo į pajuokavimą.

Žmonės, kurie negali pasiekti savo tikslo, Balzakui neįdomūs. Jį partneryje žavi mokėjimas norėti ir pasiekti norimo. Greta tokio žmogaus ILI ir pats pradeda aktyviau siekti savo. ILI – iracionalus taktikas, be reikalo nelinkęs į priekį planuoti savo gyvenimo ir dėti pastangų – «Kam?». Atsakymą į šį klausimą kaip tik labai gerai žino Napoleonas. Mūsų praktikoje buvo įdomus atvejis. Poroje SEE–ILI atsirado rimtų nesutarimų dėl to, kad vyras ILI mažai uždirbdavo . Be to jis darbe praleisdavo visą laiką – tame tarpe ir savaitgalius, tuomet kai jo žmona – SEE sėdėjo namie su vaiku. ILI, kaip tai kartais būna su intuityvių intravertų atstovais, dirbo savo malonumui. Daug ir su užsidegimu. Kuomet atsirado šeimos skilimo grėsmė, jam teko peržiūrėti savo požiūrius ir pakeisti darbą į geriau apmokamą. Galiausiai jis ėmė mažiau dirbti, o uždirbti žymiai daugiau ir vėliau prisipažino, kad patenkintas šiuo darbu netgi labiau, negu ankstesniuoju.

Įdomu, kad šioje dualinėje poroje partneriai kartais priima vienas kitą kaip vaikus, t.y.., tuos kuriais būtina rūpintis. Napoleono požiūriu, Balzaką reikia palaikyti, juk iš pažiūros (būtent – iš pažiūros!) «jis toks bejėgis ir beginklis!» Balzakas savęs beginkliu ir tuo labiau bejėgiu visiškai nelaiko. Jeigu klausimą: «O kam?» to ar kito proceso atžvilgiu jis sėkmingai išsprendžia, Balzakas aktyvus (pagal būtinumą) ir praktiškai visada – lydimas sėkmės, kadangi kruopščiai analizuoja ir apskaičiuoja savo veiklą. ILI dažniausiai tvirtai stovi ant kojų (ypač – finansinėje plotmėje). O Napoleono «užsinorėjimai» Balzakui kartais atrodo «gryna vaikystė». Juk Napoleonas, skirtingai nuo Balzako, jeigu nori, tai nori aistringai ir žūtbūtinai – čia ir dabar. Pasak vyro ILI: «Napoleonės – tikri vaikai, ypač kada ko nors nori…».

Partnerių nepriklausomybė – svarbi dualizacijos šioje poroje ypatybė. SEE, kaip bazinis valios sensorikas, gina savo autoritetą ir savo įtaką, ILI, kaip bazinis laiko intuitas – priešinasi brovimuisi į savo vidinę erdvę. Tiesą sakant, tai ne apie asmeninius santykius. Vargu ar žmonės, orientuoti į artimus santykius, tyčia į ką nors kišis arba ką nors pažeidinės. Bet štai kaip jie priims vienas kitą… Straipsnio pradžioje mes pateikėme pavyzdį, kad SEE ryžtingumą ILI gali suvokti būtent kaip kėsinimąsi į JO asmeninį laiką. Nors Napoleonas to visiškai neturi galvoje… Analogiškai, menamą ILI nieko neveikimą SEE gali suvokti kaip nepasitikėjimą savo jėgomis (savo autoriteto pakirtimą, įtakos praradimą ir kt.).

Mes ne kartą pastebėjome įdomią ypatybę, kuri susijusi su valios sensorikos – :bsensoric: (JS) ir laiko intuicijos – :wintuition: (BI) vienovės priešingumu, kuris gerai pastebimas ryžtingųjų [4] kvadrose, ir iracionalų diadose pasireiškia ypač ryškiai. Ir valios sensorika – :bsensoric: (JS), ir laiko intuicija – :wintuition: (BI) yra vertybiniai, reikšmingi aspektai. SEE ir SLE labai svarbu viską padaryti reikiamu, jų pasirinktu laiko momentu. Skirtingai nuo laiko intuitų jie neturi galimybės prisiderinti, pajausti tinkamo momento, todėl jie išsprendžia situaciją per «Aš noriu dabar!» ir valios pastangomis pasiekia norimo rezultato (norimu momentu). IEI ir ILI taip pat svarbu pasiekti pergalę. Bet kadangi valios sensorika – :bsensoric: (JS) yra mažamatė funkcija, tai nugalėti per spaudimą, per jėgą kainuoja pernelyg daug energijos sąnaudų ir todėl – ne visada įmanoma. Todėl intuitai laimi, pasirinkdami reikiamą jėgų panaudojimo momentą. Ir pasiekia savo!

Poroje SEE–ILI didelę įtaką daro ir genderiniai partnerių skirtumai. Skirtingai nuo poros SLE–IEI šioje poroje SEE sensoriką užglaisto etika. Moterims SEE kartais valios sensorika – :bsensoric: (JS) netgi nepastebima, ypač jeigu moteris dirba ne vadovaujančiose pareigose arba srityje, nenumatančioje aukštos asmeninės atsakomybės. Pagal visuomenės standartus, kurių šaknys siekia gilią praeitį ir galų gale – pagal fiziologinę vyrų ir moterų sandarą, būtent vyrui dera rodyti valios spaudimą, kas mūsų išsivysčiusioje intelektualioje visuomenėje suponuoja visų pirma mokėjimą aprūpinti šeimą. ILI IMTipo atstovai puikiai su tuo susidoroja, jeigu jiems, žinoma, to reikia, beje ir vyrai, ir moterys. Ir šioje poroje kaip tik vyrui SEE greičiau gali nepatikti pernelyg nepriklausoma ir baisiai protinga partnerė ILI…Juo labiau, Balzakas – deklatimas, jo pasisakymai dažnai turi tvirtinamąjį pobūdį, pašnekovui gali atrodyti pernelyg kategoriški. Pasak moters SEE (apie kolegę ILI): «Man su ja sunku dirbti. Kartais ji ką nors kaip pasakys – kaip vinį įkals!»

Individualūs požymiai, kuriuos А. Аugustinavičiūtė vadina dualizuojančiais [1], dualiniuose santykiuose yra papildantys. Т.y. vienas dualas – logikas, kitas – etikas ir t.t. Straipsnyje ištyrinėję dualizacijos ypatybes poroje SEE–ILI, mes matome, kad šių požymių pasireiškimo ypatumai tokie, kad žmonės, pasižymintys priešingu (individualaus požymio požiūriu) tikrovės suvokimu kartais sunkiai randa bendrą kalbą, bandydami «suprasti» (protu) vienas kitą. Sėkmingos dualizacijos paslaptis, kaip mums atrodo, paprasta. Dualo negalima iki galo suprasti, jį galima tiktai priimti ir išmokti pasitikėti jo ekspertiniu matymu klausimuose, kuriuose mes nelabai stiprūs. Ir palaipsniui perimti jo patirtį…

Suartėjimo ir supratimo kelias poroje SLE–ILI, mums atrodo maždaug toks:
– partneriai gerbia vienas kito neliečiamą erdvę – vidinę ILI ir išorinę SEE;
– žinodami «veikimo būdo» arba «tikrovės keitimo» ypatybes (SEE – ryžtingai-atkaklus, ILI – greičiau, išlaukiamasis) partneriai atsižvelgia į tai tarpusavio sąveikoje ir nelaiko skirtingo nuo savojo partnerio veikimo būdo kaip nepasitikėjimo (SEE) arba kaip brovimosi į vidinę erdvę (ILI);
– partneriai susitaria kaip paskirstyti resursus bendrų ir individualių interesų patenkinimui;
– SEE padeda ILI susidoroti su blogos nuotaikos priepuoliais, ILI užsikrečia nuo SEE energija ir optimizmu;
– SEE perima iš ILI jo Laiko matymą, su pasitikėjimu žiūri į ateitį;
– partneriai prisiderina prie vienas kito gyvenimo ritmo – SEE suteikia ILI galimybę pasvajoti vienatvėje, o ILI «išleidžia» SEE «išvesti įkvėpti oro savo ekstraversiją».

Literatūra:
1. А. Аугустинавичюте. Социон. – М.: Черная белка, 2008.
2. В. Гуленко. Менеджмент слаженной команды. – М.: Астрель, 2003.
3. Карпенко О.Б. Доклад на XXIII Международной конференции. – К., 2007.
4. Г.А.Рейнин. Соционика. – Спб.:Образование-Культура, 2005.
5. Г.А.Шульман. Ода дуальному контакту
6. В. Стратиевская Как сделать, чтобы мы не расставались. Руководство по поиску спутника жизни. – М:МСП, 1997.

Irina Beleckaja, Sergejus Beleckis
Vertė: Audronė Liepa

Publikuota: Tarpasmeninių santykių psichologija ir socionika, 2008, Nr.6