Galimybių intuicija

Galimybių intuicija () apima naujų idėjų kūrimą, perspektyvumo, talento atpažinimą, improvizaciją, gebėjimą pamatyti daugybę skirtingų kokio nors vyksmo plėtojimosi variantų, baigčių. Šis informacijos aspektas taipogi nusako žmogaus gebėjimą „skaityti tarp eilučių”, surasti paslėptas prasmes, jas interpretuoti keliais skirtingais būdais, vaizdžiai, savitai nupasakoti savo idėją, viziją. Taip pat – pastebėti sąryšius tarp skirtingų teorijų ar veiksnių.

            Naudodamasis , žmogus, ant žinomų faktų ir taisyklių pamato, stato įmanomų galimybių statinius, stengdamasis, jog kiekvienas jų būtų vis kitokios formos ar aukščio – kad ir kaip beprotiškai jie atrodytų. Tačiau tik nedaugelis tokių pastatų pabaigiami, kadangi  darbas – generuoti idėjas, o ne jas įgyvendinti. Galimybių intuicija yra būtina kūryboje (be  neapsieita ir šio straipsnio rašyme!), situacijose, kai reikia improvizacijos arba nestandartinio mąstymo. Pajuokavimai su  atspalviu gali būti paremti beprotiškomis idėjomis ar nutikimais, tikintis nustebinti ar net šokiruoti pašnekovą. 

            Jei lygintume galimybių intuicijos ir laiko intuicijos () veiklą, tai , kaip ir bet kuris kitas ekstratimiškas aspektas, orientuotas į išorę. Iš aplinkos ateinančios bei į aplinkos objektus orientuotos idėjos –  „kuras”. Net jei galimybių intuicijai ir priskiriamas „idėjų generavimo” procesas, naujos idėjos vistiek bus glaudžiai susijusios su kažkokiais aplinkiniais niuansais; tai nebus kažkas visiškai asmeniško.  apima eiliškumą, prognozuoja vieno varianto raidą, nuojautos auga ir rutuliojasi, o  numato daugelio įmanomų įvykių galimybes, potencialą.  – žiūrėjimas į šachmatų lentą ir įvairių galimų kombinacijų matymas, kai  – žiūrėjimas į tolį, bandant nuspėti, kas gi ten, ties horizontu.

            Kai šio aspekto funkcija stipri, žmogus geba lengvai orientuotis aplinkinių idėjų sraute, numatyti perspektyvas, prisitaikyti prie pokyčių bei pats juos inicijuoti. Perdėtas naudojimasis  gali sukelti ir tam tikrų neigiamų veiksnių. Pirmiausia, galima pernelyg toli nukrypti nuo tikslios, konkrečios informacijos, pasinerti į beprasmiškas spėliones. Negana to, dėl chaotiškos galimybių intuicijos veiklos galima pernelyg pasitikėti beprotiškų idėjų įgyvendinimu, neadekvačiai vertinti ateitį – pernelyg optimistiškai, entuziastingai. Iškyla grėsme atitolti nuo realybės aspektų, ignoruoti stabilumo svarbą.  varomoji jėga – naujovių troškimas, jų puoselėjimas, todėl į įprastą tvarką, tradicijas gali būti žiūrima kritiškai, netgi ciniškai.

            Kitas kraštutinumas – galimybių intuicijos ignoravimas, atsisakymas ja naudotis. Tokiais atvejais žmogaus elgesys bus labai statiškas, nuspėjamas. Bus griežtai atsisakoma improvizuoti, nepajėgiama (ar net nenorima) kažkuo išsiskirti. Įpročių, taisyklių, tradicijų laikymasis taps įprastu ir būtinu elgesio komponentu.  trūkumas gali peraugti į pavojingą stagnaciją, pokyčių baimę.