Dalykinė logika

Dalykinės logikos () sritis – išorinių procesų suvokimas, manipuliavimais jais siekiant kuo didesnės naudos, optimalumo, efektyvumo. Būtent materialinės naudos, praktinių žinių siekis geriausiai apibūdina visą  esmę. Šio aspekto funkcijos stiprumas nurodo, kaip efektyviai žmogus atlikinės tam tikrą užduotį, kaip gerai įsisavins naujas technologijas, metodikas.  taip pat apima gebėjimą suprasti bei kurti įvairius algoritmus, juos taikyti praktiškai.

             žmogaus elgesyje gali pasireikšti įvairiose situacijose: keičiant mašinos padangą, renkantis prekę parduotuvėje (įvertinant produkto sudėtį, kainos/kokybės santykį), taisant sugedusį radiją, kitaip tariant – visur, kur tenka susidurti su praktine veikla. Nuo  aspekto funkcijos stiprumo priklausys ne tik paties žmogaus kokio nors darbo atlikimas, tačiau ir kitų asmenų darbo organizavimas, optimizavimas.  yra būtina situacijose, kai bandoma „išspausti” kuo didesnį pelną, pagaminti kiek įmanoma kokybiškesnį produktą, pasirinkti optimaliausią variantą.

            Jei  aspekto prioritetas – vienareikšmiškas teisingumas, tai  atveju orientuojamasi į didžiausią naudą. Taipogi  nagrinėja abstraktesnius dėsnius, reiškinius, mažiau rūpinasi jų pritaikymu.  labiau orientuota į praktinių idėjų generavimą, kai  – į tų idėjų įgyvendinimą.

            Asmenims su ypatingai stipria  aspekto funkcija tinka „darboholiko” etiketė. Tai žmonės, kuriems materialumas yra svarbiau už bet ką pasaulyje, kurie dievina faktus, linkę jais aklai pasikliauti. Kai  naudojamasi besaikiškai, iš kitų gali būti tikimasi preciziško tikslumo, reikalaujama pasiaiškinimo, poelgių argumentavimo. Emocinė pusė gali būti visiškai užgniaužiama, kalba virsti įmantrių sąvokų kratiniu, o aplinkinis pasaulis – nepatvariu mechanizmu, kurį nuolat reikia taisyti ir tobulinti.

            Kai  aspekto funkcija nepakankamai išvystyta, žmogus jaučiasi neužtikrintai atlikdamas kokią nors praktinę užduotį. Nesinaudojimas  gali įtakoti neefektyvų darbo atlikimą arba apskritai – darbo ignoravimą, nesugebėjimą kontroliuoti išlaidas, materialumo nuvertinimą. Kraštutiniu atveju, atsisakymas naudotis  gali palikti žmogų abstrakčiame svajonių pasaulyje.