Struktūrinė logika

Struktūrinė logika (Struktūrinė logika) – vienareikšmiškos tiesos paieška, informacijos rūšiavimas, kategorizavimas, savo pozicijos aiškinimas, sprendimų argumentavimas. Struktūrinė logika apima ir išorės vertinimą, jos įtakojimą remiantis tam tikromis taisyklėmis, įsitikinimais. Kuo stipresnė funkcija šį aspektą administruoja, tuo geriau žmogus jaučiasi analizuodamas sudėtingas idėjas, koncepcijas. Taip pat – geba logiškai paaiškinti, pateisinti savo sprendimus.

            Struktūrinė logika pasireiškia, kai žmogus siekia suprasti, įsisavinti kokią nors teoriją, kito žmogaus požiūrį, patikrinti teiginio teisingumą. Pasireiškimo pavyzdys – referato rašymas: asmuo renka informaciją, ją analizuoja, atskiria vertingą medžiagą nuo bevertės, sudelioja svetimas citatas darbe, „suriša” jas savo mintimis. Struktūrinė logika yra būtina tiksliuosiuose moksluose, situacijose, reikalaujančiose loginio pagrįstumo. Vis dėlto, Struktūrinė logika gali pasireikšti net tokiose srityse kaip menas – prisiminkime klasicizmo epochos kūrinius.

            Tiek Struktūrinė logika, tiek Struktūrinė logika priima materialiąją tikrovę. Tiesa, struktūrinė logika ją analizuoja subjektyviau, vertina pirmiausiai pagal asmeninius įsitikinimus. Struktūrinė logika informaciją „filtruoja” klausimu – ar tai teisinga? Priklausomai nuo situacijos, Struktūrinė logika prioritetas – nauda – gali būti net ignoruojamas. Struktūrinė logika gali būti orientuota ir į abstraktesnes sritis, pavyzdžiui – filosofiją. Stipri Struktūrinė logika aspekto funkcija visuomet siekia rasti ir iškelti objektyviai teisingiausią idėją. Tiesa, kitaip nei Struktūrinė logika ar Struktūrinė logika atveju, toji idėja turi būti pagrįsta tik tiksliais, logiškais įrodymais.

            Žmonės su stipria Struktūrinė logika aspekto funkcija sugeba itin greitai ir tiksliai suprasti teorinę medžiagą. Taip pat – gali tą medžiagą paaiškinti savaip. Ir, nors visi objektai yra vertinami pagal subjektyvias nuostatas, svarbus Struktūrinė logika ženklas – noras bei gebėjimas padaryti objektyvias išvadas. Stiprios Struktūrinė logika aspekto funkcijos savininkai neretai siekia „logiška maniera” įvertinti net tuos dalykus, kurių tokiu būdu vertinti nereikėtų, pavyzdžiui – jausmus, emocijas, kitų žmonių pasirinkimus, nuomones. Kai Struktūrinė logika naudojamasi pernelyg dažnai, žmogaus savo aplinkos objektus ima nuolatos kritiškai rūšiuoti į lentynas „teisinga” bei „neteisinga”. Tokiu atveju tikėtina, jog nukentės socialinė sritis, kuriai, dėl „logiškumo trūkūmo” dėmesys gali būti visai neskirtinas.

            Silpna Struktūrinė logika aspekto funkcija pasižymi tuo, kad žmogus nesupranta, nuvertina ar net ignoruoja teorijos, taisyklių ar tvarkos svarbą. Neretai tokie asmenys turi savo pačių „logines normas”, kuriomis naudojasi. Tiesa, paaiškinti tokias normas kitiems, deja, dažniausiai nepavyksta. Apskritai žmonės su silpna Struktūrinė logika aspekto funkcija viską linkę vertinti pernelyg subjektyviai – „man taip atrodo, vadinasi tai yra teisinga!”. Toks elgesys gali peraugti į realybės neigimą, savęs bei kitų žmonių neadekvatų vertinimą.

Andrius Lazarevas, Vidmantas Šarkys