Struktūrinė logika
Struktūrinė logika () – vienareikšmiškos tiesos paieška, informacijos rūšiavimas, kategorizavimas, savo pozicijos aiškinimas, sprendimų argumentavimas. apima ir išorės vertinimą, jos įtakojimą remiantis tam tikromis taisyklėmis, įsitikinimais. Kuo stipresnė funkcija šį aspektą administruoja, tuo geriau žmogus jaučiasi analizuodamas sudėtingas idėjas, koncepcijas. Taip pat – geba logiškai paaiškinti, pateisinti savo sprendimus.
pasireiškia, kai žmogus siekia suprasti, įsisavinti kokią nors teoriją, kito žmogaus požiūrį, patikrinti teiginio teisingumą. Pasireiškimo pavyzdys – referato rašymas: asmuo renka informaciją, ją analizuoja, atskiria vertingą medžiagą nuo bevertės, sudelioja svetimas citatas darbe, „suriša” jas savo mintimis. yra būtina tiksliuosiuose moksluose, situacijose, reikalaujančiose loginio pagrįstumo. Vis dėlto, gali pasireikšti net tokiose srityse kaip menas – prisiminkime klasicizmo epochos kūrinius.
Tiek , tiek priima materialiąją tikrovę. Tiesa, struktūrinė logika ją analizuoja subjektyviau, vertina pirmiausiai pagal asmeninius įsitikinimus. informaciją „filtruoja” klausimu – ar tai teisinga? Priklausomai nuo situacijos, prioritetas – nauda – gali būti net ignoruojamas. gali būti orientuota ir į abstraktesnes sritis, pavyzdžiui – filosofiją. Stipri aspekto funkcija visuomet siekia rasti ir iškelti objektyviai teisingiausią idėją. Tiesa, kitaip nei ar atveju, toji idėja turi būti pagrįsta tik tiksliais, logiškais įrodymais.
Žmonės su stipria aspekto funkcija sugeba itin greitai ir tiksliai suprasti teorinę medžiagą. Taip pat – gali tą medžiagą paaiškinti savaip. Ir, nors visi objektai yra vertinami pagal subjektyvias nuostatas, svarbus ženklas – noras bei gebėjimas padaryti objektyvias išvadas. Stiprios aspekto funkcijos savininkai neretai siekia „logiška maniera” įvertinti net tuos dalykus, kurių tokiu būdu vertinti nereikėtų, pavyzdžiui – jausmus, emocijas, kitų žmonių pasirinkimus, nuomones. Kai naudojamasi pernelyg dažnai, žmogaus savo aplinkos objektus ima nuolatos kritiškai rūšiuoti į lentynas „teisinga” bei „neteisinga”. Tokiu atveju tikėtina, jog nukentės socialinė sritis, kuriai, dėl „logiškumo trūkūmo” dėmesys gali būti visai neskirtinas.
Silpna aspekto funkcija pasižymi tuo, kad žmogus nesupranta, nuvertina ar net ignoruoja teorijos, taisyklių ar tvarkos svarbą. Neretai tokie asmenys turi savo pačių „logines normas”, kuriomis naudojasi. Tiesa, paaiškinti tokias normas kitiems, deja, dažniausiai nepavyksta. Apskritai žmonės su silpna aspekto funkcija viską linkę vertinti pernelyg subjektyviai – „man taip atrodo, vadinasi tai yra teisinga!”. Toks elgesys gali peraugti į realybės neigimą, savęs bei kitų žmonių neadekvatų vertinimą.