Jėgos sensorika

Jėgos sensorika (Jėgos sensorika) apima išorinės erdvės objektų supratimą, tarp kurių yra ir žmogus, kiti gyvi ar statiški objektai. Taip pat šis aspektas nusako sugebėjimą įvertinti objekto reikšmingumą, jėgą, pavyzdžiui, žmogaus valios, ryžto, pramušamąsias savybes. Tai yra – kiek stipriai ar silpnai žmogus savo veiksmais gali įtakoti tam tikrą objektą. Taipogi, per šį aspektą žmogus supranta judėjimą, pokyčius erdvėje. Jėgos sensorika reikalinga žmogaus vidinei savivertei, savo reikšmingumui erdvėje suprasti, grėsmės, pavojaus numatymui, sugebėjimui nedelsiant imtis reikiamų veiksmų.

            Naudodamasis jėgos sensorika žmogus linkęs reaguoti į aplinkos pokyčius, objektų tarpusavo pozicijas, sąveiką. Neretai Jėgos sensorika prioritetu tampa paties žmogaus padėtis, tinkamas aplinkos požiūris ir elgesys, kontrolė, lyderio pozicijos siekis. Jėgos sensorikos dėka jaučiamas jėgų pasiskirstymas, grėsmė, pagarba tiek paties žmogaus atžvilgiu, tiek tarp kitų žmonių. Jėgos sensorika pasireikšti gali bet kokioje „sensoriškoje” veikloje (statybos, automobilio taisymas), taip pat ir socialinėje (bandymas įtikinti savo teisumu, pasiūlymas padėti įveikti sunkumus, siekis „perrėkti” pašnekovą).

            Palyginimui su pojūčių sensorika, Jėgos sensorika yra ekstratimiškas aspektas, todėl yra orientuotas į išorinį pasauli, o Jėgos sensorika intratimiškas – jo pagalba žmogus siekia atrasti fizinę vidinę pusiausvyrą, gyventi harmoningai. Naudojant Jėgos sensorika nejaučiama poreikio įtakoti ar valdyti aplinką, būti svarbia jos dalimi.

            Žmonės, kurių Jėgos sensorika aspekto funkcija pakankamai stipri, spinduliuoja ryžtu, staigiai ir užtikrintai priima sprendimus, pasitiki savimi. Toks pasitikėjimas ir veržlumas gali sukelti aplinkinių pagarbą ar, netgi, baimę. Perdėtas naudojimasis šiuo aspektu dažniausiai labai aiškiai pastebimas aplinkoje. Tai polinkis praktiškai visur ir visada rodyti savo pranašumą, valdyti kitus žmones, priimti sprendimus už juos pačius. Taip pat gali pasireikšti ir akivaizdžiu nenuolaidumu, konkurencijos įžvelgimu ir jos skatinimu. Dėl to žmogui gali atrodyti, jog „visi priešai!“. Tuomet jis tampa emociškai atsiribojęs nuo grupės, žmonės jam reikalingi kaip žaislai, kuriais žaidžiama Jėgos sensorika metodais siekiant įgyvendinti asmeninius interesus.

            Kaip ir perdėtas naudojimasis, taip ir Jėgos sensorika ignoravimas gana aiškiai matomas. Žmonės, kurių jėgos sensorika yra silpna, dažniausiai nejaučia poreikio užsitarnauti kitų pagarbą, primesti savo nuomonę. Negana to, tipai su skaudžiąja Jėgos sensorika dažniausiai nori likti nepastebėti erdvėje, pvz., neišsišokti svetimoje kompanijoje, nutylėti savo asmeninę nuomonę kuriuo nors klausimu. Jie baiminasi, jog, priešingu atveju, jiems gali būti mestas iššūkis. Šio aspekto ignoravimas gali pasireikšti užsisklendimu, atsiribojimu nuo išorinio pasaulio dėl baiminimosi, kad kiti gali pasielgti prieš žmogaus valią, priversti daryti ką nors, ko jis nenori.

Andrius Lazarevas, Vidmantas Šarkys