Modelio A funkcijų matiškumas

Egzistuoja 4 funkcijų aspektai (dar vadinami matais, dimensijomis), kuriuos gali turėti modelio A funkcijos. Nemaišykime jų su informacijos aspektais, kurie išskaido aplinkinę informaciją į kategorijas. Nuo turimų funkcijos aspektų kiekio priklauso funkcijos informacijos apdorojimo bei pateikimo aplinkai galimybės.

Patirties (Ex) aspektas laikomas pačiu svarbiausiu. Jį turi visos mentalinio ir vitalinio žiedo funkcijos. Šiuo aspektu žmogus naudojasi daugelyje situacijų. Nereikėtų patirties maišyti su normų ar kitais aspektais: patirtis gali visiškai neatitikti visuomenėje priimtų taisyklių, bet nereiškia jog šis aspektas negali veikti vienu metu su kitais. Todėl tiek asmeninė, tiek svetima patirtis yra neapibrėžtos sąvokos. Jos gali būti naudingos, kenksmingos – įvairios.

Normų (Nr) aspektą turi visos funkcijos, išskyrus skaudžiąją ir sugestyvinę. Jau iš pavadinimo galima spręsti, kad šis aspektas atsakingas už visuomenėje priimtų normų siejimą su funkcijos informacijos sritimi. Žmogus, naudodamas šį aspektą, sugeba adekvačiai reaguoti į priimtą tvarką, taisykles, joms paklusti. Tai žinoma, nereiškia, kad normų bus laikomasi besąlygiškai kiekvienoje situacijoje, netgi priešingai – jos gali būti pagrįstai kritiškai vertinamos. Šis aspektas atsakingas už bendrą informacinės srities taisyklių įsisavinimą, supratimą, bet ne būtinai mokėjimą jomis naudotis kiekviename žingsnyje. Už prisitaikymą konkrečioje situacijoje atsakingas sekantis – situacijos aspektas.

Situacijos (St) aspektas leidžia žmogui lengviau orientuotis tam tikroje informacijos srityje. Jei funkcija turi šį aspektą, asmuo sugebės atpažinti funkcijos informacinius signalus aplinkoje nepriklausomai nuo situacijos. Taip pat – sugebės pakoreaguoti funkcijos veiklą pagal aplinkos diktuojamas sąlygas. Situacijos aspektas funkcijai suteikia tikslumo, lankstumo, objektyvumo.

Laiko (Tm) aspektas būdingas tik keturmatėms funkcijoms. Jis leidžia nagrinėti tam tikrą informacijos srautą laiko skalėje, stebėti jo plėtojimąsį laikui bėgant. Tai reiškia, jog funckija su šiuo aspektu sugebės pažinti tam tikrų niuansų atsiradimo priežastis, jausti jų ilgaamžiškumą, perspektyvumą, argumentuotai visą tai paaiškinti. Žmogus taip pat galės lengvai pakoreaguoti savo suvokimą naujais, iki tol nesuvoktais aspektais, nesunkiai mokytis iš savo praeities klaidų.

Visos funkcijos, pagal turimų aspektų skaičių, skirstomos į vienmates (4 ir 5), dvimates (3 ir 6), trimates (2 ir 7) bei keturmates (1 ir 8).

Vienmatės funkcijos yra pačios silpniausios, nors, kai kurių socionikų teigimu, skaudžioji funkcija – tai „neatrastasis lobis“. Kaip bebūtų, praktiškai vienmatė gali pasireikšti dvejopai. Dėl vienintelio – patirties – aspekto, skaudžioji funkcija pasyvi, neadekvati ir, tuo pačiu, nenuspėjama. Nors žmogus stengiasi kuo labiau išvengti veikimo per vienmatę funkciją, skaudžiosios atveju, nesugebama laikytis visuomenės reikalavimų ir užtikrintai prisitaikyti. Sugestyvinės veikimas panašus, tačiau kritika ir pastabos priimamos atvirtai, jų netgi laukiama. Žmogus, vienmačių funkcijų veiklos atveju, pasikliauja tik savo patirtimi ar kitų taktiška pagalba, bet reikalavimų įvykdyti nesugeba.

Dvimatės funkcijos turi ne tik patirties, bet ir normų aspektą. Tai reiškia, jog žmogus, nors nėra tikras savo funkcijų veikimo teisingumu, remiasi visuomenės nustatytomis normomis, jomis grindžia bei teisina savo elgesį. Rolinė funkcija lygiuojasi į kitus asmenis, tačiau patirties aspektas leidžia žmogui praplėsti informacijos suvokimo ir taikymo galimybes savo patirties aspekto dėka. Aktyvacinė funkcija taip pat savarankiškesnė, nei vienmatės, todėl gali priimti ir adekvačiai interpretuoti informaciją iš aplinkos, remdamasi minėtaisiais aspektais.

Trimatės funkcijos yra kūrybinė ir ribojančioji. Kūrybinė funkcija išoriškai labiausiai demonstruojama ir, tam tikra prasme, manipuliatyvi. Taip yra dėl to, kad ši funkcija priklauso EGO blokui ir naudojasi patirties, normų bei situacijos aspektais. Tačiau kur kas kitaip atrodo stebimoji funkcija, kuri labiau reaguoja į bazinės funkcijos siunčiamus „signalus“. Ribojančiosios funkcijos trimatis pasireiškimas daugiau pasyvus – tarsi informacijos kaupimas. Dėl sugebėjimo reaguoti į aplinkos siunčiamą informaciją priklausomai nuo situacijos, ši funkcija veikia užtikrintai ir stabiliai, taip pat sukaupia didžiulį kiekį informacijos, kurią susistemina bazinė funkcija. Situacijos aspektas kūrybinei funkcijai suteikia atvirumo ir žaismingumo, ribojančiajai – „tyliosios pagalbininkės“ rolę.

Keturmatės funkcijos – programinė bei demonstratyvinė – pačios patikimiausios, „darbingiausios“ informacinio metabolizmo funkcijos. Be aspektų, kuriuos turi trimatės funkcijos, šios turi dar ir ketvirtą – laiko aspektą. Programinė funkcija tam tikrą informacijos sritį mato iš visų perspektyvų, sugeba pastebėti menkiausius jos niuansus laiko atžvilgiu, įvertinti informaciją kritiškai, efektyviai tobulėti. Demonstratyvinė funkcija veikia pasąmonėje, todėl pačiam žmogui jos darbas gali būti nepastebimas. Tačiau ji taip pat keturmatė, todėl sugeba puikiai dirbti. Laiko aspektas jai padeda dar tiksliau nei trimatėms funkcijoms rinkti informaciją iš aplinkos, ją apdoroti, panaudoti bazinės funkcijos reikmėms.

Andrius Lazarevas, Vidmantas Šarkys