Tapatybės santykiai (Gulenko, Molodcov)

Tarp tapačiųjų partnerių susiklosto visiško supratimo santykiai, tačiau juose nesugebama padėti vienas kitam. Tapačiosios asmenybės tomis pačiomis akimis mato pasaulį, analogiškai analizuoja gaunamą informaciją, daro beveik vienodas išvadas, susiduria, taipogi, su vienodomis problemomis. Tai matant, pajuntama užuojauta vienas kitam. Norisi partnerį palaikyti, pateisinti vienu ar kitu būdu, kadangi jauti, kad tokioje situacijoje pats pasielgtum nė ką geriau.

Iš kitos pusės, tapatybės santykiai greitai atsibosta. Negaudamas iš partnerio naujos informacijos, greitai pastebi visišką bendravimo beprasmiškumą. Partneris pasidaro nuobodžiu, neįdomiu. Kuo toliau, tuo labiau ima klostytis arba neutralūs, arba šalti santykiai. Tai visai nenuostabu, nes, gavus informacijos, ją jau visai nebeįdomu kartu aptarti, kadangi iš anksto žinoma, jog ir pats padarysi tokias pat išvadas. Išimtis gali būti tik esant dideliam žinių arba praktikos kiekio skirtumui. Tuomet gali atsirasti didelis susidomėjimas ir vienas kito trauka, kadangi prasideda greitas ir efektyvus mokymasis – informacijos perdavimas. Tokie santykiai tampa idealūs poroje „Mokytojas – mokinys“. Bendradarbiavimas, šiuo atveju, taipogi efektyvus, nes įvyksta jėgų nukreipimas ta pačia kryptimi.

Derėtų užsiminti ir apie potipių įtaką šiams santykiams. Tarp vienodų potipių bendravimas žymiai mielesnis ir lengvesnis. Tarp priešingų potipių, partneriai žiūri vienas į kitą su lengvu nepasitikėjimu. Atrodo, kad žmogus per daug pergyvena, perlenkia lazdą.

Tapatybės santykiai turi didelę auklėjamąją vertę, kadangi leidžia pažiūrėti į save iš šono, objektyviai įvertinti savo pranašumus ir trūkumus. Stebėti save iš šono – ne visada malonu. Juk net savo paties balsas, įrašytas magnetofonu ir vėliau klausomas, atrodo ne toks, kur kas blogesnis, nei įsivaizdvai. Šie santykiai padeda ištobulinti adekvatyvų (teisingą) savęs vertinimą. 

Gulenko V.V., Molodcov A.V. – „Įvadas į Socioniką“

V.V. Gulenko, A.V. Molodcov
Vertė: Justas Šarkys