Dualinių santykių kasdienybė

Konsultacijų ir treningų metu mes atskleidėme tam tikrus dualizacijos dėsningumus įvairiose diadose. Kiekvienoje diadoje egzistuoja bendrasocioniniai ir diadiniai (būdingi būtent tai diadai) dualizacijos ypatumai. Asmeniniai atskirų žmonių ypatumai taip pat uždeda savo atspaudą.

Teminio susitikimų ciklo «Mes ir mūsų dualai» uždavinys yra bendrasocioninių ir diadinių dualizacijos ypatumų nagrinėjimas remiantis konkrečių žmonių patirtimi.

Kitas susitikimų uždavinys – pranešimas plačiajai visuomenei apie diadines ypatybes, tame tarpe ir dualizacijos sunkumus, remiantis kiekvienos diados pavyzdžiu. Apie dualizacijos sunkumus buvo rašyta ne kartą, tame skaičiuje ir interneto forumuose. Dažniausiai, tai vyksta kaip asmeninės problemos aptarimas, kuri galbūt, kartas nuo karto kartojasi ir kurios pora negali išspręsti savarankiškai. Deja, rekomendacijos, dažniausiai, taip pat yra asmeninio pobūdžio, pagardintos patarėjų patirtimi. Be to, paprastai konkrečiai nenurodoma, kas du žmones priveda prie tokių sunkumų atsiradimo, ir kaip juos kiekvienoje konkrečioje diadoje įveikti. 

Savo laiku mes su vyru susidūrėme su prisitrynimo problema. Sunkumai atsirado praktiškai iškart – kai tiktai atsirado erdvė bendrai veiklai, t.y. reali tarpusavio veikla šeimoje. Būtent tuomet mes pilna apimtimi suvokėme sugebėjimo laisvai naudotis socioninėmis žiniomis vertybę.

Iš tikrųjų prie dualų traukia, būti greta labai komfortiška, linksma ir malonu. Ir vertybės bendros – nereikia įrodinėti ir įtikinėti kodėl «taip» ir kodėl «būtent dabar».

Jeigu kalbama apie funkcijų pasidalijimą diadoje – vienas dirba savo stipriųjų funkcijų kompetencijos srityje, kitas – savųjų srityje – problemų, dažniausiai, nekyla. Tačiau realiame gyvenime gana sunku visiškai atriboti savo jėgų pritaikymo erdves, laimei arba deja – tai priklauso nuo to, į ką yra orientuoti konkretūs žmonės.

Todėl kuomet tenka kartu spręsti konkretų uždavinį, paaiškėja, kad dualas – tai visiškai į tave nepanašus žmogus. Jeigu žmonės dualinėje poroje orientuoti ne tiktai į bendrą poilsį ir atsipalaidavimą, bet ir į asmeninį augimą, savęs tobulinimą ir saviaktualumą, į sąmoningą savo silpnųjų funkcijų užpildymą per dualo patirties perėmimą, jiems teks nueiti nepaprastą kelią.
Ir pirmasis žingsnis šiame kelyje –savo paties psichikos ištyrinėjimas. T.y. būtina suprasti savo IMTipą, suvokti jo privalumus ir privalumus prieš kitus IMTipus ir pamilti save už tai. 

Tai asmeninio augimo uždavinys, kuris išsprendžiamas per gilų socioninių žinių išgyvenimą. Išgyvenimo metodikos gana paprastos – galima lyginti save, savo veikimo metodus įvairiose situacijose su veikimo metodais tapatukų (žmonių su identišku IMTipu) arba žmonių, artimų pagal IMTipą, iš vienos pusės.
Ir iš kitos pusės – palyginti, kaip tokius pačius uždavinius sprendžia dualai ir kiti IMTipai, kurių metodai smarkiai skiriasi nuo mūsiškių.

Savęs, savo stipriųjų pusių priėmimas, savotiškas pasididžiavimas savo IMTipu, padeda priimti taip pat ir savo silpnąsias puses. Suprasti, kad kai kurios mūsų funkcijos silpnesnės, mes galime tiktai lygindami jų darbą su savo pačių stipriųjų funkcijų darbu. Bandymai remtis savo silpnosiomis funkcijomis taip pat gali būti gana sėkmingi, tačiau nuolatinis jų darbas yra energetiškai išlaidus.

Sąmoningas savo paties galimybių ribotumo priėmimas silpnųjų funkcijų kompetencijos srityje – kelias į sėkmingą dualizaciją. Juk, jeigu žmogus viską gali PATS, tai kam jam dualas?
Dualų uždavinys porose, kurios orientuotos į asmeninį augimą, savęs tobulinimą ir saviaktualizaciją, ne tiktai prisiimti sau atsakomybę už partnerį savo stipriųjų funkcijų kompetencijos srityje, bet ir neįkyriai mokyti partnerį teisingų veiksmų pagal jo silpnąsias funkcijas. Būtina duoti jam galimybę įgyti darbo patirtį «pagal pavyzdį», mokytis pačiam veikti naujose situacijose tarsi dualo vardu – «O ką darytų šioje situacijoje JIS?» Stipriųjų ir silpnųjų pusių suvokimas leidžia kiekvienam žmogui geriau pamatyti partnerio ypatumus, suprasti, kuo gi šitas žmogus išsiskiria. Per skirtumų suvokimą žmogus gali suprasti, kuo partneris iš tikrųjų stiprus, kuo jis iš tikrųjų gali padėti, kuo gali palaikyti, ko gali išmokyti. Tarpusavio supratimo ir mokėjimo priimti vienas kito skirtumus formavimasis – ilgai trunkantis procesas.