Ribojančioji – kas ji yra ir su kuo valgoma

Visiems žinoma, kad vienas iš pačių ryškiausių reakcijų mes gauname iš IMTipo ribojančiosios funkcijos, esančios 7-oje modelio А gardelėje. Kas per žvėris – ribojančioji?

Ribojančioji – tai stipri IMTipo funkcija, esanti pasąmonėje. Ji dirba efektyviai, tačiau ne pastoviai, įsijungdama tiktai momentais, kuomet psichikai atrodo (tarp kitko ne visada objektyviai), kad situacija išeina už kontrolės ribų ir gresia pavojus, nuo kuriuo reikia skubiai gintis, ir „apriboti” priešišku tapusį pasaulį. Ji įsijungia ne tiktai kai paveikiama Skaudžioji, bet ir po nemalonios pastabos mūsų adresu, įtemptoje situacijoje, kurioje mes nežinome, kaip pasielgti. 

Labai mėgstu klausytis, kaip žmonės pagal savo ribojančiąsias „atsikalbinėja”, todėl kad tai skamba ne kaip kirtis kirviu, o kaip kažkoks švelnus išslydimas

Iš ribojančiosios, jeigu jinai ištreniruota, informacija skamba iš tikrųjų efektyviai ir rimtai. Ypač pastebimas „nukritimas” į Ribojančiąją bendraujant su pažįstamu žmogumi, kuris didžiąją laiko dalį yra tiesiog širdelė, o čia staiga – bac! – pradeda staiga transliuoti visai kitą, „svetimą” susiklosčiusiam jo įvaizdžiui informaciją. Ir taip galingai, kad nori-nenori susimąstai „mmm-taip… gal ir iš tikrųjų su tuo lįsti prie jo neverta?…” Kuomet žmogus įsitaiso „apačioje” ir bombarduoja jus iš ten netgi pačiais absurdiškiausiais argumentais, neverta bandyti jo perkalbėti. Nieko nepasieksite. Savigynos būsenoje žmogus kalba iš pasąmonės ir yra kurčias bet kokiam dialogui.

Ribojančioji beveik visada dirba „dvigubų standartų” režimu. Reikalas tas, kad mes patys pagal ją elgiamės kaip mums šauna į galvą (arba, tiksliau, pagal tą supratimą, kuris susiklostė psichikoje treniruojant šią funkciją vaikystėje). Ribojančioji dažnai yra kurčia kritikai, dirba panašiai tarsi „jūsų metodas toks, o mano kitoks, ką noriu, tą ir darau”. BET! visumoje pasauliui ji pateikia gana rimtus, padidintus, palyginus su savo elgesiu, reikalavimus. Т.y. tarsi „apribodama” jį tais rėmais, kuriuos pati pasauliui (bet ne sau, ne-ne) nustatė.

Pavyzdžiui – mano pastebėjimai apie save. Don-Kichotas, Ribojančioji – laiko intuicija (T). Aš pati į laiką žiūriu truputį aplaidžiai… Gerai jau, kam gi meluoti? Aš apskritai jį švaistau menkniekiams! Užlaikau darbo atlikimą. Atidedu paskui. Tinginiauju. Vėluoju į susitikimus. Pažeidinėju terminus (ir esmė ne iracionalume).
BET! aš labai nemėgstu, kada vėluojama susitikti su manimi. Visi nemėgsta, sutinku, bet aš, atvirai kalbant, pykstu 10 minučių laukdama metro traukinio. Nemėgstu stabdžių LABAI! Dejuoju, kada darbe 1 minutę pakimba kompiuteris. Labai stebiuosi ir piktinuosi, kada laiku nepadaro to, ko aš prašiau. Negaliu pakęsti eilių – visi jų nemėgsta, taip, bet man labai sunku laukti, prieinu net iki gėrybių atsisakymo, jeigu dėl jų reikia stovėti. Nemėgstu, kada nei labai lėtai, nei labai greitai kalba (yra kažkokias mano pačios subjektyvi nuomonė apie „aukso vidurį”). Galiausiai – mano ribojančioji T (kaip ir bet kuri kita) nori, kad pasaulis būtų maksimaliai korektiškas ir įspraustas į tam tikrus rėmus pagal aspektą „laikas”, tačiau pati žaidžiu pagal savas taisykles.

Ribojančioji randasi apatiniame gynybiniame modelio А bloke, kur yra standartinės išgyvenimo programos. Todėl šalia gynybinės funkcijos ji dar atlieka ir mobilizacinę funkciją: pagal ją mes galime paraginti save, susižadinti ir po to mobilizuotis kokiam nors darbui. Pavyzdys su manimi pačia pagrindiniame vaidmenyje – dažnai, melancholijos arba perdėto atsipalaidavimo situacijoje, kada tarsi nieko pavojingo iš išorės negresia, mane dažnai nupurto mintis (tarkime) „Taigi, pažiūrėk į save. Tu kaip skuduras išsidrėbei! Nagi, greitai greitai reikia ten ir šen suvarinėti. Sutlpinti į vieną dieną viską tą kiekį darbų, kurie velkasi kaip ilga uodega jau visą mėnesį! Kiek gi galima svajoti, metus? Dvejus? Laikas imtis darbo!” (darbai, imtis – čia dar ir Foninė dalykinė logika pasijungia, kuri gyvena  greta mano Ribojančiosios).

Štai tokia ji, numylėtoji septintoji. O jūs kokius savo ribojančiosios pasireiškimus pastebite?

P.S. Mažytė paslaptis (tikriausiai logikams, etikai ir taip santykiuose susigaudo – žinokite, kad jeigu žmogus jums dosnus pagal savo septintąją funkciją, vadinasi jis jums iš tikrųjų labai palankus ir pasirengęs iškęsti jūsų nuklydimus palyginus su tomis „griežtomis taisyklėmis”, kuriomis jo ribojančioji kontroliuoja supančią aplinką. Vadinasi, niekam neleidžiama, o štai jums galima  Iliustruoju: aš, pavyzdžiui, nepykstu, kada pas mane vėluoja mano sensorinė draugė Diuma, o vėluoja ji beveik visada ir ne 10 minučių .